Aidas, 1939 m. birželio 17 d.
Kaip kiekvienais metais, taip ir Šiemet per Dievo Kūno šventę, parapijiečiai lietuviai priešais bažnyčią, prie kryžiaus, pastatė altorėlį. Altorėlis buvo papuoštas vien lietuviškais audiniais, kuriuos šiemet sunešė vien miežionėliškiai. Tenka pasakyti, kad šiemet jaunimas pagailėjo atnešti gėlių. Buvo ir kitų negalavimų. Tikėkime, kad apsileidimai kitais metais nesikartos. Altoriukai buvo keturi: pirmas prie kryžiaus lietuvių parapijiečių įrengtas, antras miesto lenkų, trečias kariuomenės, ketvirtas prie statomos naujos bažnyčios durų lenkų Katalikų Akcijos. Per Dievo Kūno iškilmes prisilaikoma tokios tvarkos.Jeigu ta diena priklauso lietuviams, tai nuo bažnyčios iki pirmojo altoriuko giedama lietuviškai;nuo pirmojo iki antrojo —lenkai; nuo antrojo iki trečio — vėl lietuviai; nuo trečio iki ketvirto — lenkai ir nuo ketvirtojo iki bažnyčios — vėl lietuviai. Šiais metais buvo mūsų diena. Prieš tai mieste ėjo paskalos, kad procesijos metu mums visai neteksią giedoti. Pasirodo, kad visa tai buvo ne iš piršto išlaužta, tik klebonas šį kartą palaikė mūsų pusę ir nedavė laužyti nustatytos tvarkos. Procesijos metu iš kareivių sudarytoji grandis palaikė tvarką prie celebranto. Lenkai giesmininkai buvo prileisti arčiau prie kunigo, o lietuviai giesmininkai net pora kartų buvo išsklaidyti, kartais apstumdyti. Tačiau jie nesiliovę giedoję ir savo pareigą gražiai atliko, įdomu, kad kariškas orkestras prieš procesiją pora kartu sugrojo mūsų “Marija, Marija.” Šaltinis: Aidas, Nr. 70 (152), 3 psl. Vilnius 1939 m. birželio 17 d. (šeštadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. birželio 10 d.
Gegužės 28 d.Sekminėse po sunkios ligos 31 metų amžiaus mirė Leokadija Dilienė-Verikaitė. Paliko našlaičiais dvi visai mažas mergytes. Dilienė buvo darbšti lietuvė. Seniau priklausė prie šv. Kazimiero dr-jos skyriaus, buvo uoli choristė, dainininkė, nevengė jokio lietuviško darbo. Gausus lietuvių būrys gegužės 30 dieną velionę gražiai palydėjo į kapus ir uždėjo keletą vainikų ant jos kapo. Lai būna lengva jai tėviškės žemelė. Šaltinis: Aidas, Nr. 67 (149), 3 psl. Vilnius 1939 m. birželio 10 d. (šeštadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. birželio 8 d.
Koncertas. Sekminių pirmą dieną Viln. Liet. Meno ir Literatūros Draugija surengė Švenčionėliuose lietuviškos dainos koncertą. Dainavo iš Lietuvos valstybės atvykęs Dotnuvos Žemės Ūkio Akademijos studentų choras, kuriam dirigavo p. B. Budriūnas. Koncertas įvyko gelžkeliečių “Ognisko”salėje, nes lietuvių salė (liaudies namai) tėra vietos kareivių užimta. Tai buvo pirmas čia šios rūšies koncertas ir pirmieji svečiai, kurie aplankė ir mūsų padangę. Toji diena buvo mūsų dviguba Šventė. Svečių pasitikti buvo susirinkusi prie “Ognisko” vartų didelė minia. Daugelis laukė net nuo dvyliktos valandos. Išlipusius iš autobusų svečius susirinkusieji apmėtė gėlėmis ir ilgai šaukė „valio”! Po to svečiai, pasisveikinę ir sustoję kieme, prie įėjimo i salę, kartu su visais nusifotografavo. Šio koncerto pasiklausyti ir nepaprastų svečių pamatyti, be vietos lenkų, buvo atvykę lietuviai iš visų apylinkės kaimų. Daug buvo net iš Linkmenų ir Kaltanėnų parapijų. Salė buvo kimšte prikimšta. Koncertą pradėjo prakalba kun. dr. A. Viskantas. Po jo Švenčionėlių ir apylinkės lietuvių vardu sveikino brangius svečius mokyt. J. Jarmalis. Koncerto metu į choristus iš publikos buvo mėtomos gėlės. Kiekvieną dainą lydėjo karšti ir ilgi susirinkusiųjų plojimai, smagesni — „bis”. Antroje koncerto dalyje lietuvaitė mokinė G. Grybauskaitė, pasipuošusi tautiškais drabužiais, įteikė choro dirigentui gėlių puokštę Dotnuviečių choro vardu kalbėjo jų atstovas. Pasibaigus koncertui, mokyt. T.Jarmalienė vietos lietuvių visuomenės vardu padėkojo svečiams už jų apsilankymą ir dainas, d-jos pirmininkui — už koncerto surengimą; podraug buvo reiškiamas pageidavimas, kad mūsų broliai—svečiai dažniau lankytų mūsų padangę. Koncertas užbaigtas kun. dr Viskanto žodžiu ir Tautos himnu. Reikia pažymėti, kad susirinkusių nuotaika buvo nepaprasta. Susijaudinę buvo visi: ir svečiai ir vietiniai. Retų ir brangių svečių apsilankymas, chorisčių tautiški drabužiai ir jų skambios ir sutartinės dainos—nevieno jautresnio lietuvio akyse išspaudė graudžią ašarą. Svečius išlydėjo vėl minios entuziastiški „valio”. Šaltinis: Aidas, Nr. 66 (148), 5 psl. Vilnius 1939 m. birželio 8 d. (ketvirtadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. birželio 1 d.
Arkivyskupo vizitacija. Arkivyskupo vizitacija buvo gegužės 21 d. Klebonas prieš dvi savaites skelbdamas, apie arkivyskupo vizitaciją iš sakyklos pranešė, kad arkivyskupą reikės pasitikti visiems kartu ir kad būsią vieni vartai. Išėjo kitaip. Klebonas sudarė komitetą, kaip sako iš miesto „masliankos”. Lietuvio nepakvietė nė vieno, dargi iki paskutinės dienos nepranešė, kaip bus arkivyskupas sutiktas. Tačiau lietuviai pripynė vainikų, kaip bažnyčiai, taip ir bendriems vartams papuošti. Paskutinę dieną klebonas su burmistru, nusisamdę darbininkus, prie bažnyčios pastatė vartus tik su lenkišku parašu. Arkivyskupas atvyko J Švenčionėlius 8 vai. 30 minučių. Prie vartų J. Jermalis lietuvių parapijiečių vardu pasveikimo arkivyskupą ir tautiškai pasirėdžiusi mergaitė įteikė jam gėlių bukietą, perrištą tautišku kaspinu. Bažnyčioje pasitiko ir visą laiką giedojo stiprus lietuvių parapijinis choras. Po sutvirtinimo ir mišių (sumos), buvo lenkų kalba pamokslas. Po lenkiško gana ilgo pamokslo įėjo sakyklon Švenčionių dekanas, kuris pasakė lietuvišką pamokslą. Deja, teko jam greit pabaigti, nes tuo laiku susirinkę prie klebonijos visai arti bažnyčios visokios lenkų organizacijos ir vaikai dainavo, o kariškas orkestras griežė maršus. Klebonas, kalbėdamas arkivyskupui apie Švenčionėlių parapiją, nepamiršo pridėti, kad lenkai sudaro parapijiečių daugumą. Jo tiesa bus,jei priskaito kariuomenę ir įvairius nevietinius, kurių miestely nestinga. Reikia, tiesa, pasakyti, kad pradžioje klebonas pasakė keletą žodžių ir lietuviškai. Apie lietuvius pasakė, kad yra tokių, kurie bažnyčioje politikuoja, vadinas, kūkaliai tarp gerų grūdų. Oi, klebonėli, lietuviai niekuomet nepolitikavo bažnyčioje ir nepolitikuoja, jeigu ir norėtų,— negali. Ar tik ne pats sveikas, klebonėli, tai darai? Klebonas kai kuriems asmenims buvo pataręs arkivyskupui padainuoti keletą dainelių, net nurodė ir vietą prie klebonijos. Bet per lietuvišką pamokslą tą vietą užsėdo orkestras ir vaikai, taip kad išėjus lietuviams skirtos vietos nerado tuščios. Tvarkos čia pas kleboną nebuvo. Lietuviai vis dėlto pasiuntė delegatus pas arkivyskupą: M. Sauką, J. Rukšėną ir J. Grigą. Delegatams pareiškė: dėl skriaudų turite su klebonu artis ir susitaikyti. Dėlei lietuvių katalikų akcijos ir eucharistininkų vaikų kuopos pažadėjo greitu laiku atsakyti per dekaną. Šaltinis: Aidas, Nr. 63 (145), 5 psl. Vilnius 1939 m. birželio 1 d. (ketvirtadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. gegužės 23 d.
Rūpinas sportu. Kaip kitais, taip ir šiais metais Švenčionėlių apylinkės lietuvių jaunimas rūpinasi sportu, ypač šioje srityje dauginu judrumo rodo Miežionėlių ir Dotinėnų jaunimas. Šių vietų jaunimas yra įsirengęs sporto aikštes. Tokią aikštę Miežionėlių jaunimas turi gale lauko Dargutės miške. Ten yra įrengimai tinkliniui, įtaisytos sėdynės ir kiti patogumai. Dotinėnų jaunimas turi įsitaisęs aikštę Kumpinių miške. Ten yra įrengta dvi vietos tinkliniui, aikštė, vienos supyklės, krepšinis, suolai ir aptverta tvora. Praėjusiais metais miežionėliečiai ir dotinėniečiai gražiai pasirodė su savo sportiškais žaidimais viešai. Tikimasi, kad ir šiemet bus panašiai. Jaunimas jau rengiasi. Neatsilieka ir kitų sodžių jaunimas, ypač Jankaučiznos, Melagėnų, Grybų ir kt. Greta sporto jaunimas uoliai lavinasi ir dainos srityje. Gal pirmą vietą užima Miežionėliai ir Dotinėnai. Ten vakarais jaunimas kad užtraukia, uždainuoja, tai net laukai ima skambėti. Dalis jaunimo priklauso prie bažnytinio choro. — Šiuo metu Švenčionėlių parapijos raštinėn grjžta daugelis žmonių gimimo metrikų, kad būtų pataisytos pavardės. Pavyzdžiui, pavardės Strokšys dabar bus Strakš, Jermalis-Jarmal ir t. t. Šaltinis: Aidas, Nr. 60 (142), 3 psl. Vilnius 1939 m. gegužės 23 d. (antradienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. gegužės 11 d.
Dar dėl arkivyskupo atsilankymo. “Aido” 52 (134) Nr. buvo rašyta, kad Vilniaus arkivyskupas anksčiau turėjęs į Švenčionėlius atvažiuoti gegužes 21 d., o vėliau pranešta, kad atsilankysiąs gegužės 14, t. y. tą dieną, kai Švenčionėlių bažnyčioje būsią lenkiški giedojimai. Dabar aiškėja, kad taip buvo planuota ne arkivyskupo, bet vietos klebono kun. T.Jazevičiaus ir vietos nelietuviškų organizacijų. Iš tikrųjų arkivyskupas kaip buvo iš anksto nusistatęs, taip ir atvažiuos gegužės 21 dieną, visai neatsižvelgdamas, kokie tą dieną Švenčionėlių bažnyčioje bus giedojimai. Kad arkivyskupas atvažiuos į Švenčionėlius gegužės 21 dieną, jau yra apie tai pranešęs vietos klebonas. Arkivyskupas į Švenčionėlius atvyksiąs 9 valandą, o išvyksiąs į Kaltinėnus tą pačią dieną 15 vai Be to, klebonas pranešė, kad gegužės 14 d. jis nebūsiąs namie — važiuosiąs į Švenčionis, kur tą dieną (15 val ) atvažiuosiąs (iš Strūnaičio) arkivyskupas. Tuo būdu paaiškėjo, kad arkivyskupas j Švenčionėlius ir Švenčionis atvyksiąs tomis dienomis, kada šių parapijų bažnyčiose bus lietuviški giedojimai. Vadinasi, pašaliniai planai sukeisti arkivyskupo atsilankymo dienas—nepavyko. Kaip klebonas pranešė, arkivyskupas Švenčionėliuose tą pačią gegužės 21 d. šventinsiąs naujai statomos bažnyčios pamatus. Švenčionėlių parapijos lietuviai ruošiasi arkivyskupą pasitikti iškilmingai, o ypač stengiasi geriau suorganizuoti lietuvišką giedojimą Šaltinis: Aidas, Nr. 55 (137), 5 psl. Vilnius 1939 m. gegužės 11 d. (ketvirtadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Nemokami skelbimai
