Aidas, 1939 m. birželio 17 d.
Kaip kiekvienais metais, taip ir Šiemet per Dievo Kūno šventę, parapijiečiai lietuviai priešais bažnyčią, prie kryžiaus, pastatė altorėlį. Altorėlis buvo papuoštas vien lietuviškais audiniais, kuriuos šiemet sunešė vien miežionėliškiai.
Tenka pasakyti, kad šiemet jaunimas pagailėjo atnešti gėlių.
Buvo ir kitų negalavimų. Tikėkime, kad apsileidimai kitais metais nesikartos.
Altoriukai buvo keturi: pirmas prie kryžiaus lietuvių parapijiečių įrengtas, antras miesto lenkų, trečias kariuomenės, ketvirtas prie statomos naujos bažnyčios durų lenkų Katalikų Akcijos. Per Dievo Kūno iškilmes prisilaikoma tokios tvarkos.Jeigu ta diena priklauso lietuviams, tai nuo bažnyčios iki pirmojo altoriuko giedama lietuviškai;nuo pirmojo iki antrojo —lenkai; nuo antrojo iki trečio — vėl lietuviai; nuo trečio iki ketvirto — lenkai ir nuo ketvirtojo iki bažnyčios — vėl lietuviai.
Šiais metais buvo mūsų diena. Prieš tai mieste ėjo paskalos, kad procesijos metu mums visai neteksią giedoti. Pasirodo, kad visa tai buvo ne iš piršto išlaužta, tik klebonas šį kartą palaikė mūsų pusę ir nedavė laužyti nustatytos tvarkos. Procesijos metu iš kareivių sudarytoji grandis palaikė tvarką prie celebranto. Lenkai giesmininkai buvo prileisti arčiau prie kunigo, o lietuviai giesmininkai net pora kartų buvo išsklaidyti, kartais apstumdyti. Tačiau jie nesiliovę giedoję ir savo pareigą gražiai atliko, įdomu, kad kariškas orkestras prieš procesiją pora kartu sugrojo mūsų “Marija, Marija.”
Šaltinis:
Aidas, Nr. 70 (152), 3 psl.
Vilnius 1939 m. birželio 17 d. (šeštadienis)
Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas Budrevičius
