Aidas, 1938 m. gruodžio 17 d.
Negavo leidimo paveldėti vyro nejudomojo turto. Vietos gyventojas Maišymas Švenčionėliuose turi sklypo, žemės ir nedidelį namelį. Neturėdamas savo tiesioginių įpėdinių, jis sumanė šį savo nejudomąjį turtą užrašyti savo žmonai Juzei, kuri už jo ištekėjo, būdama našlė ir turėdama sūnų ir dvi dukteris. Bet pasirodė tam yra reikalingas administracinės valdžios leidimas. Juzė Maišymienė, norėdama paveldėti savo vaikams antrojo vyro nejudomąjį turtą, Š. m. rugsėjo mėnesį kreipėsi su prašymu į Vilniaus Vaivadijos Įstaigą. Ryšium su tuo spalių mėnesio pradžioje pas Maišymus buvo atsilankęs vietos policininkas Stambrovskis, kuris tą reikalą ištyrė ir viską susirašė. Praėjusi mėnesi gautas iš Vilniaus Vaivadijos Įstaigos raštas (Nr. S.P B.33b/l 1649/38), kad J. Maišymienės prašymas esąs išspręstas neigiamai. Rašte pažymėta, kad Vaivadijos įstaiga, pasiremdama tam tikrais parėdymais, savo sprendimo nemotyvuojanti. Prašytojai duota teisė per 14 dienų apeliuoti Vidaus Reikalų Ministerijon. Prieš porą mėnesių J. Maišymienės duktė A. Oleškevičiūtė, kuri yra ištekėjusi už Zaleckio, gavo Vilniaus Vaivadijos įstaigos leidimą pirkti nameli tame pačiame kieme. Blaivybės skyrius Š. m. lapkričio 13 d. Švenčionėliuose įvyko steigiamas Lietuvių Katalikų Blaivybės Draugijos skyriaus susirinkimas. Išrinkta valdyba: pirm. M. Savickaitė, viceplrm. lgn. Verseckas, sekr. V. Saukaitė, ižd. A. Grybauskaitė ir narys be ypatingų pareigų M. Jurkevičienė. Reviz. komistjon įėjo: T. Jarmalienė, A. Kuprienienė ir E. Verseckienė. Po visko skyriaus valdyba nusiuntė Švenčionių storostijon prašymą, kad skyrius būtų legalizuotas. Ar starosta legalizuos, parodys ateitis, bet pagal tvarką jau turėjo būti atsakymas, nes jau perėjo mėnesis laiko. Šaltinis: Aidas, Nr. 77, 3 psl. Vilnius 1938 m. gruodžio 17 d. (šeštadienis) Leidėjas ir redaktorius Liudvikas...
Aidas, 1938 m. lapkričio 12 d.
Mokyklų veikimas. 1924 metais lietuvių „Ryto” mokyklą uždarius, iki šiol veikia lenkų 7 skyrių pradžios mokykla, kurioje lietuviškai nemokinama. Nelietuviškai dėstoma ir tikyba. Šią mokyklą lanko ne vien Švenčionėlių, bet ir apylinkės kaimų vaikai, pav. Gramaekų, Veikūnų, Vėjinės, Pilypų, Juodiikėlio, Sutrės, Prūdų, Kvėdariškės, Gaurio ir kt. Šiemet švietimo valdžiai uždarius „Ryto” mokyklą Mležionėliuose, dar prisidėjo ir šio kaimą vaikai. Iš viso dabar šią mokyklą lanko apie 800 vaikų, jų tarpe daugiau kaip 100 lietuvių vaikų. Šios mokyklos vedėju yra iš Galicijos kilęs A. Bžezinskis. Jis lietuviškai nė nesupranta. Taip pat ne Šio krašto kilimo yra šie mokytojai: J. Rudzinska — Ostrouchova, G. Ivanska, St. Klasuvna— Jarocka, Z. Laddy ir P. Horovičiūtė, nuo Kauno kilusios J. Grecka ir Kalvarijos — Dziemenaitė, Šio krašto tik – prefektas kun. J. Naumavičius, M. Račkevičiūtė ir J. Narkevičius. Iš viso mokytojų personalo lietuviškai moka tik Grecka, Dzemenaitė, kaunietės ir prefektas.Girdėti, kad dabar, nesant Miežionėliuose lietuviškos mokyklos, lietuvių vaikų tėvai ketina daryti žygius, kad Švenčionėlių mokykloje būtų įvestos ir lietuvių kalbos pamokos. Be to, Švenčionėlių apylinkėje dar yra mokyklos Juodiškėje, Dotinėnuose ir Grybuose. Juodiškės mokyklą lanko Jankaučiznos (Pilypų), Augustavo, Liubakavo, Pliauškių ir Bielukų. Dotinėnų mokyklon: Papinigių, Sudatos, Kirdeikiškių, Burbų ir Senadvarių. Grybų mokyklon: Melagėnų, Pirktinių, Pliauškių, Memeliškės, Kirdeikų, Bagneiškės, Jaunadvano, Jenaupalio, Beržinės ir kt. vietų vaikai. Juodiškių mokykloje mokytojauna T. Palkovska. Čia vaikų yra per 50, daugumas lietuviai. Mokslas dėstomas vien lenkų kalba. Tikyba taip pat lenkiškai. Grybuose mokykla figūruoja su dėstomąja lietuvių kalba. Mokina J. Mieliūtė-Ščerbinskienė. Šioje mokykloje lietuvių vaikams tik tikyba dėstoma lietuviškai. Lietuvių kalbos jau antri metai nebemokinama. Vaikų yra per 60, jų tarpe 6 vaikai yra lenkai. Dotinėnų mokykla irgi laikoma su dėstomąja lietuvių kalba. Mokytojauna Skrebutovičius. Čia lietuvių kalbos pamokos yra — savaitėje du kartu. Tikyba čia dėstoma pusiau lietuviškai, pusiau lenkiškai. Dėsto kun. Bazevičius. Šioje mokykloje vaikų yra per 40. Šaltinis: Aidas, Nr. 62, 3 psl. Vilnius 1938 m. lapkričio 12 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Liudvikas...
Aidas, 1938 m. rugpjūčio 16 d.
Šiais metais mūsų apylinkės jaunimas yra susimėjęs sportu ir išvykomis. Nėra to šventadienio, kad nebūtų kur nors rengiama išvyka. Susirinkę sportuojasi, kiti dainuoja, žaidžia ir t.t. Čia pasižymi Švenčionėlių, Mieįžionėlių, Dotinėnų, Jankaučiznos ir kitų kaimų jaunimas. Pereitą sekmadienį visi susirinkę buvo į vadinamąją Dargutės mišką, kur Įtaisyta yra Miežionėlių sporto aikštė. Žinoma, tą dieną miežionėliškiai susigrūmė tinklasviedžio su dotinėniškiais. Laimėjo Dotinėnai 2:1. Pažymėtina, kad mergaitės neatsilieka nuo vyrų. Rugtynėse Miežionėlių partijoje dalyvavo keletas mergaičių. Rugpiūčio 7 d. visi susirinko Kumpinių miške, kur tam tikras plotas dotinėniškių pavestas vien tik sportui ir jaunimo pramogoms. Ten be tinklinės yra įruošta vieta krepšiniui, šokimui, o žiūrovams yra padaryti suoleliai. Šį kartą miežionėliškiai su dotinėniškiais irgi grūmėsi tinklinio. Laimėjo ir šį kartą Dotinėnai:pirmą kartą 15:13, antrą kartą 1 :15 ir trečią – 15:5; santrauka – 2 : 1 . Tenka dar pažymėti, kad miežionėliškiai ir dotinėniškiai pasižymi dainomis; dainuoja kaip mergaitės, taip ir berniukai. Jeigu kur nors sueina, laukai nuo jų dainų net skamba. Šaltinis: Aidas, Nr. 31, 3 psl. Vilnius 1938 m. rugpjūčio 16 d. Leidėjas ir atsak. redaktorius Liudvikas...
Aidas, 1938 m. liepos 15 d.
Lietuvių liaudies namai Švenčionėliuose yra 1934 metais pastatyti ir iškilmingai atidaryti lietuvių liaudies namai, kuriuose buvo rengiami lietuviški vakarai, daromi draugijų susirinkimai ir gyveno lietuviškos skaityklos vedėjas ir dvi lietuvaitės tretininkės. Kaip praėjusių metų „Vilniaus Rytojaus” 75(865) nr. buvo rašyta, pernai rugsėjo mėnesį šių namų savininkai buvo gavę Švenčionėlių burmistro V. Rotvinsko raštą Nr. 12/Bud., kurius buvo Įsakyta namai ištušti ir nugriauti. Burmistro rašte buvo rašoma šitaip: „Šių namų stovis yra tokis, kad jų pataisymas, kaip yra protokolu patvirtinta, negali būti Įvykdomos. Dėl šių aukščiau sužymėtų priežasčių namai turi būti ištuštinti ir nugriauti”. To paties rugsėjo mėnesio- pabaigoje namų gyventojai turėjo išsikraustyti. Namai buvo užantspauduoti. Bet jų savininkų įgaliotiniams padarius aukštesnėse ištaigose atitinkamus žingsnius namai nebuvo griaunami. Iki šiol jie taip ir stovėjo tušti, nenaudojami. Dabar nuo šių metų birželio mėnesio vidurio tuose pačiuose namuose yra apsigyvenę vietos kopo kareiviai, kurie, sako, čia apgyvendinti dvejiems metams. Šaltinis: Aidas, Nr. 22, 3 psl. Vilnius 1938 m. liepos 15 d. Leidėjas ir ats. redaktorius Liudvikas...
Aidas, 1938 birželio 10 d.
Plinta ligos. Švenčionėliuose ėmė plisti limpamosios ligos. Daugiausia sergama vidurių šiltine. Kai kurių namai uždaryti ir ant durų prikalti skelbimai, kad juose sergama limpamąja liga. Dėl šių ligų vietos žmonės ir kalėjiman neimami. Pavyzdžiui, šiomis dienomis vienas vietos žmogus buvo nuvykęs j Švenčionis ir ten, kai nubaustasis, turėjo būti uždarytas kalėjiman. Bet kalėjimo administracija jo nepriėmė tik todėl, kad Švenčionėliuose siaučiančios limpamosios ligos. Šaltinis: Aidas, Nr. 12, 3 psl. Vilnius 1938 birželio 10 d. Leidėjas ir atsak. redaktorius Liudvikas...
Aidas, 1938 gegužės 24 d.
Atvežtas a. a. Vl. Jurkuvėno kūnas. Gegužės 13 dieną Iš Vilniaus į Švenčionėlius autobusu atvežtas a. a. Vlado Jurkuvėno kūnas. Iki šiol jis buvo palaidotas Vilniuje kareivių kapinėse. Jo motinos Sofijos Jurkuvienės rūpesčiu buvo išgautas Vilniaus miesto Storastos leidimas- velionies kūną iškasti ir atvežti į Švenčionėlius. Vietos klebonas kun. Bazevičius atvežtą a.a. Vlado Jurkuvėno kūną priėmęs į bažnyčią, gegužės 14 d. atlaikė už jo vėlę gedulines pamaldas ir palydėjo į kapines. A.a. Vladas Jurkuvėnas gimė 1912 m. spalių 27 d. Pradžios mokslą įgijo Adutišky, „Ryto” mokykloje. Po to mokėsi Švenčionių Lietuvių gimnazijoje, kur pabaigė 6 klases. Toliau mokėsi Borūnų ir Švenčionių valstybinėse mokytojų seminarijose. Pastarąją pabaigė 1936 m. Besimokydamas velionis dalyvavo lietuviškame organizuotame darbe. Atostogų metu padėdavo Švenčionėlių jaunimui rengti lietuviškus vaidinimus ir bendras kultūrines pramogas. Šaltinis: Aidas, Nr. 8, 3 psl Vilnius 1938 gegužės 24 d. Leidėjas ir ats. redaktorius -Liudvikas...
Nemokami skelbimai
