Darbininkas, 1940 m. kovo 31 d.
Kokie šiemet Lietuvoje tiesiami plentai Plentų tiesimo darbai numatyti vykdyti Šiose vietose: Šiaulių—Kuršėnų plento tiesimas pradėtas prieš keletą metu. Šiam plentui tiesti Šiaulių apskrities valdyba kasmet skiria pinigų iš savo lėšų ir prie šių darbų prisideda viešųjų darbų fondas. Šiemet iš fondo paskirta 100.000 Lt. Nuo Panevėžio tiesiamas plentas į Biržus (pro Vabalninkus) darbai pradėti prieš 2 metus. Šiemet paskirta 120.000 Lt. Aukštaičių plentą tiesia kelių apskričių savivaldybės. Daugiausia yra padariusi Panevėžio apskrities savivaldybė. Ji savo ribose plentą jau yra nutiesusi. Daug padarė ir Biržų apskrities savivaldybė, nes ji per savo ribas taip pat baigia tiesti. Biržų apskrities savivaldybei paskirta 120.000 Lt. Už tuos pinigus ji tęs plento tiesimo darbus tarp Biržų ir Panevėžio, tarp Biržų ir Germaniškio (Latvijos sienos kryptimi) ir antrajame plento ruože taip pat dirbs, tiesdama plentą nuo Vabalninko Panevėžio kryptimi. Iki Vabalninko plentas jau nutiestas vienos Biržų apskrities valdybos ir prieš 2 metus atidarytas. Aukštaičių plento tiesimo darbus vykdo ir Kėdainių apskritis. Šios apskrities vykdomiems darbams paremti paskirta 30.000 Lt Šiemet bus atliekami plento tiesimo darbai Kėdainių miesto ribose Marijampolės apskrities valdyba jau eilė metų kai tiesia plentą iš Marijampolės į Prienus. Šiemet jos vykdomiems to plento tiesimo darbams paskirta 145.00 Lt. Tauragės apskrities valdyba taip pat seniau pradėjo tiesti plentą iš Tauragės i Šilale, kur dabar tuos du miestus Jungia pirmos rūšies vieškelis, plentui tiesti paskirta 56.000 Lt. Tarp Kretingos ir Palangos plentas dar reikalingas pagerinimo. Tam reikalui paskirta 15.000 Lt. Šakiai turi tik vieną plentą, kuris eina nuo Vilkaviškio pro K. Naumiesti. Į vakarus jokio plento neturi. Dabar pradedamas tiesti plentas Kidulių kryptimi, kad gerais keliais būtų Zanavykai sujungti su vakarine dalimi ir sų Jurbarko miestu. Šiemet Šakių Kidulių plento tiesimo darbams paskirta 40.000 Lt. Vienas iš aktualiausių ir skubiausiai reikalingų plentų yra Kauno Vilniaus plentas. Šiam plentui tiesti vien iš viešųjų darbų fondo lėšų šiemet paskirta 400.000 Lt. Už tuos pinigus bus vykdomi plento tiesimo darbai tarp Žiežmarių ir Vievio, kur yra smėlynai ir vieškeliu sunkiau krautais autovežimlals labai sunku išvažiuoti, kai tuo tarpu tarp Žiežmarių ir Kauno vietomis yra plentas, vietomis pusplentis, o vietomis geras pirmos rūšies vieškelis. Ta pati padėtis ir tarp Vilniaus bei Vievio. Nuo Zarasų plentas buvo tiesiamas į Turmantus. Tam reikalui paskirta 230.000 litų. Tarp Švenčionėlių Ir Kaltanėnų numatyta nutiesti plentą. Pradiniams žemės darbams paskirta 30.000 Lt. Šiemet bus supilti pylimai, padarytos Iškasos ir atlikti kiti žemes darbai. Be to, dar paskirta 25.00 Lt, Vidaus Reikalų Ministerijos Statybos Inspekcijai vykdomiems plentų, vieškelių ir miestelių tvarkymo bei tyrinėjimo darbams, Jų medžiagai, dirbančių bedarbių draudimui, ligonių kasos mokesčiams Ir darbininkų kelionių išlaidoms padengti. Vieškeliams tvarkyti paskirtu 1.030.900 Lt. Vieškelius tvarko visų apskričių savivaldybės, užtat visoms apskritims po tam tikrą...
Aidas, 1939 m. rugpjūčio 29 d.
Nepamatuoti priekaištai. Rugpiūčio 24 dieną Švenčionėlių policininkas Dunajevas buvo susitikęs kelyje vietos gyventoją Juozą Dili ir jam ta proga padarė priekaištų, kam jis agituojąs žmones. Kaip pavyzdį policininkas Dunajevas prikaišiojo J. Diliui, kad jis organizuojąs lietuvių jaunimo išvykas į apylinkės įdomesnes vietas ir kad aktyviai dalyvaująs visokiose organizacijose (?). Visa tai, esą, gali baigtis negerai. Tą pačią dieną apie 14 val. Miežionėlių policininkas Makuševskis susitiko tą pati Juozą Dili ir Kazį Duksą, benešančius iš krautuvės po maišeli druskos. Policininkas M. juos sulaikė ir nusivedė vietos policijos įstaigon. Ten policininkas Varchalas Švenčionių policijos valdininkas Konradas juos smulkiai iškrėtė. Po to uždarė miesto areštinėn. Vakare apie 19 val. iš areštinės jie vėl buvo atvesti ton pačion įstaigon, kur buvo ištardyti ir, surašius protokolus, paleisti. Šaltinis: Aidas, Nr. 101 (183), 3 psl. Vilnius 1939 m. rugpjūčio 29 d. (antradienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. rugpjūčio 15 d.
REGINOS MURAUSKAITĖS Manufaktūros ir Galanterijos KRAUTUVĖ ŠVENČIONĖLIAI (Geležinkelio aikštė Nr. 7) SIŪLO DIDELĮ PASIRINKIMĄ NAUJAUSIŲ RUDENS SEZONUI MEDŽIAGŲ. Duodama tam tikros kortelės, už kurias pirkėjai gali pasirinkti DOVANAI 2 auks. vertės prekių. Smulkiau sužinosite vietoje. Kainos pigios ir pastovios. Šaltinis: Aidas, Nr. 95 (177), 3 psl. Vilnius 1939 m. rugpjūčio 15 d. (antradienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. rugpjūčio 3 d.
Kaip buvo steigiamas “Ryto” skyrius. Kaip jau „Aide” buvo rašyta, š. m. liepos 2 d. Švenčionėliuose kūrėsi Vilniaus Lietuvių Švietimo Draugijos „Ryto” skyrius. Liepos 6 dieną skyriaus steigėjai patys asmeniškai įteikė Švenčionių apskrities storastijai pranešimą ir prašė jų skyrių užregistruoti. Storastijoje pareikalauta, kad pranešimas būtų apmokėtas 5 auks. 50 sk. žyminio mokesčio. Tam išpildyti duota laiko iki liepos 10 dienos. Kitaip, esą, pranešimas nebūsiąs svarstomas. Tuo reikalu steigėjai tuojau kreipėsi į Vilniaus .Ryto” draugijos centrą, kur sužinojo, kad tokiais atvejais „Ryto” skyrių pranešimai neprivalo būti apmokami žyminiu mokesčiu. Ta proga „Ryto” centras pats nusiuntė Švenčionių apskrities storastijos ištaigai raštą, paaiškindamas, kad pagal atitinkamą įstatymą tokiais atvejais žyminis mokestis neturėtų būti imamas. Liepos 12 d. skyriaus pirmininkas Rukšėnas gauna iš storastijos įstaigos raštą, kad iki liepos 15 d. savo skyriaus pranešimą apmokėtų žyminiu mokesčiu. Nuvykusiam Rukšėnui storastijos ištaigoje pasakoma: „Nori, kad pranešimas būtų svarstomas, tai mokėk žyminj mokestį, o ne tai pasiimk”. Matydamas, kad atsiėmus pranešimą ne ką telaimės, pirm. Rukšėnas žymini mokesnį 5 a 50 sk. sumokėjo ir pasiėmė pakvitavimą. Pagaliau liepos 28 d. skyriaus steigėjai gauna Švenčionių apskrities Storastos raštą, kuriuo pranešama, kad dėl saugumo, ramumo ir viešosios tvarkos Vilniaus Lietuvių Švietimo Draugijos „Ryto” skyrius steigti draudžiama. (To rašto nuorašas buvo įdėtas „Aido” 89(171) Nr. Red.). Skyriaus steigėjai dėl neigiamo Švenčionių Storastos sprendimo kreipėsi Vilniaus Vaivadijos įstaigon, kur tikisi susilaukti palankaus sprendimo. Šaltinis: Aidas, Nr. 90 (172), 5 psl. Vilnius 1939 m. rugpjūčio 3 d. (ketvirtadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. liepos 11 d.
Įsteigta Vilniaus „Ryto” 2 skyriai Vilniaus Lietuvių švietimo Draugijai „Rytui” pradėjus iš naujo savo veikimą, Švenčionėlių ir jų apylinkėm lietuviai gyventojai tuo gyvai susidomėjo ir sumanė susiorganizuoti į jo skyrius. Pabandyta įsteigti skyriai Švenčionėliuose ir Miežionėliuose. Švenčionėlių skyriui surinkta 30 parašų. Steigiamasis susirinkimas įvyko liepos 2 dieną. Jam pirmininkavo kun. Gajauskas, sekretoriavo J. Dilys. Įstatus paaiškinus, išrinkta pirmoji valdyba, kuria, sudaro: Jonas Rukšėnas – pirmininkas, Marė Savickaitė vicepirmininkė, sekretorius Veronika Dukslenė, iždininkas Grasė Grybauskaitė ir narys be ypatingu pareigų Napoleonas Matlukas. Revizijos komisija: Juozas Duksa, Jonas Kuprėnas ir Jadzė Saukaltė. Mležionėllų skyriaus steigiamajame susirinkime išrinksią valdyba yra tokia: Kazys Dnlgiedo pirmininkas, Antanas Burauskas vicepirmininkas, Mikas Sauka – sekretorius, Genė Gudelytė — iždininkas ir Knzys Sauka— narys be ypatingų pareigų. Revizijos komisija: Kostas Mastavičlus, Pranė Gudelytė Ir Antanas Laboga. Šaltinis: Aidas, Nr. 80 (162), 3 psl. Vilnius 1939 m. liepos 11 d. (antradienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. liepos 1 d.
Antroji ekskursija iš Lietuvos. Pirmoji, dotnuviskių choras, buvo pas mus per Sekmines, o šiomis dienomis Žeimenos upe praplaukė baidarininkų (kajakų) ekskursija iš 13 asmenų ir 7 baidarių. Jie į Švenčionėlius atplaukė birželio 22 d. 18 vai. Palikę baidares globoti P. P. W. (Pocztovve Przysposobienie Wojskowe), patys autobusu išvyko i Švenčionis. Ten ir nakvojo. Atgal grjžo apie vidudieni. Cia juos prie gelžkelio stoties pasitiko gausus vietos lietuvių būrys ir visus atvykusius apdovanojo gėlėmis. Prie upės įvyko labai širdingas atsisveikinimas. Žeimena juos nunešė, o mums paliko tik gilus įspūdis. Netikėtais svečiais susidomėjo ne vien lietuviai, bet daugumas ir lenkų. Greit visi sužinojo apie jų atvykimą ir bėgo žiūrėti. Ypač jų įvariaspalvės kepurėlės, ir bemaž kiekvieno kitokia, traukė visų akis. Pasirodė, kad jie įvairių korporacijų studentai, o vienas net iš Dotnuvos. Taip pat kiekvieno traukė žvilgsnį ir jų juodi, geltonai apsiūti su inkarų preišakyje, drabužiai. Tik gaila, kad labai trumpai teko juos matyti ir iš anksto apie atvykimą nieko nežinota. Vienas iš jų teisindamasis pasakė: „mums įdomiau dar taip netikėtai užklupti”. Ta proga tenka kai kuriuos asmenis iš vietinių inteligentų ir papeikti.. Jie žinojo prieš porą dienų apie jų atvykimą ir kažkokiais sumetimais niekam nepranešė, tik patys nuvyko pas upę pasitikti Ir kad ne vietos lenkai, nieks iš lietuvių butų nė nežinoję. Dėl tokio jų elgesio visi švenčionėliečiai yra pasipiktinę. Šaltinis: Aidas, Nr. 76 (158), 3 psl. Vilnius 1939 m. liepos 1 d. (šeštadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Nemokami skelbimai
