Vilniaus rytojus, 1934 m. gegužės 16 d.
Švenčionėlių parapijos lietuviai protestuoja Švenčionėlių parapijos lietuviai labai nustebo, kai sužinojo, kad jų lietuvis klebonas kun. Ambroziejus Jakovanis yra iškeliamas, o j jo vietą klebonu skiriamas lenkas kun. B. Bazevičius (kilęs Iš Alytaus), kuris lietuviškai kalbėti beveik visai nemoka, ir jau yra pasižymėjęs kaipo aršus lietuvių skriaudėjas (Adutišky). Kaip žinia, Švenčionėlių parapijos parapijiečių daugumą sudaro nuolatiniai vietos gyventojai lietuviai, o lenkų yra nežymi dalis, kurią daugiausia sudaro iš Lenkijos gilumos atkelti valdininkai, policija, mokytojai, gelžkeliečiai Ir kiti. Iki šiol Švenčionėlių parapija turėjo klebonus lietuvius, dabargi norima duoti lenką Ir štai kodėl. Švenčionėliai turi nedidele medinę bažnytėlę. 1927 metais, dabartinio klebono kun A. Jakovanlo rūpesčiu, pradėta statyti didelė mūro bažnyčia. Pirmaisiais metais, kol žmonės nejautė sunkmečio, bažnyčios statymo darbas buvo varomas su visu smarkumu, bet vėliau jis teko atidėti, nes pritrūko pinigų. Pajėgta išvesti tik sienų pamatai. Nutraukus statybos darbą, įvairūs Šmeižikai ir išverstarankoviai sudarė kampaniją, kuri pradėjo skleisti prieš kun. A.Jakovanį tokius prasimanymus: 1) kad nestatąs bažnyčios, o statąs Švenčionėliuose- lietuvišką karčiamą Ir 2) kad neva esąs išeikvojęs kitiems tikslams bažnyčios statybai surinktus pinigus. Šios kampanijos vadai pagaliau su šiais „argumentais” kreipėsi i Vilniaus arkivyskupijos kuriją, prašydami kun A. Jakovanį iškelti, o 1 jo vietą atsiųsti lenką. Vilniaus arkivyskupijos kurija lietuvių katalikų prašymų beveik niekuomet neišklauso (Gervėčiai, Vaslūnai, Aušros Vartų parašas Ir t.t.), tačiau Švenčionėlių parapijos lenkų prašymą tuojau patenkino. Kadangi toks Vilniaus arkivyskupijos kurijos parėdymas yra aiškiausia lietuviams skriauda, tai Švenčionėlių parapijos lietuviai pasiryžo ieškoti teisybės. Šio mėnesio 5 d. jie buvo atsiuntę i Vilniaus arkivyskupijos kuriją savo atstovus, kurie įteikė J. E. vysk. K. Michalkevičiui 1140 žmonių pasirašytą raštą, kad kun. A. Jakovanio iš Švenčionėlių nekeltų ir prašė išklausyti jų paaiškinimų. Tačiau J. E. vysk. K. Michtikevičius lietuvių atstovams nenorėjo leisti nė kalbėti, sakydamas, kad kun. Jakovanis esąs tinginys ir nenorįs statyti bažnyčios. Atstovai bandė aiškinti, kad čia kaltinti reikėtų ne kun. A. Jakovanį, bet dabartines gyvenimo sąlygas, dėl kurių parapija kenčia skurdą, badą ir bažnyčios visai negali statyti. Tuomet J. E. vysk. K Michalkevičius dar labiau supyko ir ėmė trepsėti, sakydamas, kad tas jo neįtikiną, kad kun. A. Jakovaniui esą įsakyta Ir jis turįs Išvažiuoti. Atstovai bandė aiškint), kad šiuo taip sunkiu laiku ir kun. B. Bizevičius nepajėgsiąs to padaryti. Tada J. E. vysk. K. Michalkevičius trenkė koja j grindis, o kumščiu stalan ir pasakė: “Eikit von, kad jūsų Čia ir kojų nebūtų!” Ir tuo laiku pats išėjo pro duris. Po kiek laiko sugrįžo ir klausia: ” jūs dar neišėjote?” Švenčionėlių parapijos lietuvių atstovai įteikė raštą ir išėjo. To rašto nuorašas tokis: Švenčionėlių parapijos lietuviai parapijiečiai Vilniaus Diecezijos Kunigą Arkivyskupą Romualdą Jabrzykowski Vilniuje. Atėjo pas mus žinia, kad Kunigo Arkivyskupo nutarimu esąs atimtas mūšų mylimas klebonas...
Vilniaus rytojus, 1934 m. sausio 17 d.
Byla dėl lietuviškų vakarėlių. Švenčionių storastija neleidžia, kad Švenčionėlių Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyrius savo vardu rengtų kitose vietose lietuviškus vakarėlius. Skyrius buvo apeliavęs i Vilniaus vaivadiją, bet ir iš ten šiuo reikalu gautas neigiamas atsakymas. Dabar skyrius mano paduoti skundą Vyriausiam Administracijos Tribunolui. Tuo tarpu švenčionėliečiai padeda kitiems. Pav., neseniai padėjo dotinėniečiams du kart suvaidinti „Meilės parodijas”. Naujų Metų šventėje šis skyrius Švenčionėliuose buvo surengęs didesnį vakarą. Vaidino dramą „Aušros Sunūs”. Vakaras turėjo didelį pasisekimą. Gelžkeliečių „Ugnisko” salė buvo kimšte prikimšta žmonių. Pažymėtina, kad šį kartą buvo ramu. Vietos triukšmadariai jau nebedrįso ardyti tvarkos. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 5 (490) Vilnius 1934 m. sausio 17 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. rugpjūčio 30 d.
Švenčionėliai. Pamaldos už a. a. kun. prof. P. Kraujalį. Švenčionėlių parapijos lietuviai, sužinoję apie kun. prof. P.Krojelio mirti, pasistengė tinkamai pagerbti jo atminimą ir kartu pasimeldė už jo vėlę, šio mėnesio 16 dieną Švenčionėlių parapijos bažnyčioj buvo už Velioni gedulinės pamaldos, kurias laikė vietos klebonas kun. A. Jakovanis. Pamaldų metu giedojo lietuvių choras. Pamaldos pabaigtos „Ubera” ir “Angelas Dievo”. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 68 (451) Vilnius 1933 m. rugpjūčio 30 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. rugpjūčio 23 d.
Švenčionėliai Paminėjo žuvusius lakūnus. Šio mėnesio 13 d. Švenčionėlių Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyrius pasistengė paminėti žuvusius lietuvių lakūnus — Darių ir Girėną. Tą dieną buvo padarytas skyriaus narių susirinkimas, kuriame kun. K. Pukėnas skaitė apie tragingai žuvusius mūsų lakūnus paskaitą. Susirinkę klausytojai paskaitos išklausė rimtai, atidžiai. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 66 (449) Vilnius 1933 m. rugpjūčio 23 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. liepos 19 d.
Švenčionėliai, Triukšmadariai. Gal niekur nėra tiek triukšmadarių ir mušeikų, kiek Švenčionėliuose. Dėl to čia sunku surengti lietuvišką vakarą ar šiaip kokią pramogą. Panašiai buvo trukdomi ir paskutiniai du vakarai. Pirmas buvo surengtas liepos 2 d. Vaidinto „Nepasisekė debiutas” ir p. Subačiaus vedamas choras padainavo gražių dainų. Antras vakaras buvo liepos 8 d. Surengė Vilniaus Lietuvių Studentų S-gos dramos sekcija ir Adutiškio jaunimas. Vaidino dramą „Judą Iškerijotą”. Turėjo būti ir paskaita, bet dėl vėlaus laiko neįvyko. Pirmasis Ir antrasis vakaras surengta gražioi. Studentų vakare gražiai atrodė dekoracijos ir vaidintojų apdarai. Viskas būtų buvę gerai, bet gadino įspūdį nelietuviai triukšmadariai, kuriems vadovavo Kaltinėnų mokytojas Milevskis, kažkoks Ruvniakas, Okunievas ir kiti. Daugiausia triukšmauta, kai vakaro rengėjai su vietos lietuvių jaunimu pradėjo eiti lietuviškus tautiškus žaismus. Rengėjams ėmus drausti, triukšmadariai taip iniršo, kad vos muštynių nesukėlė. Tuomet rengėjai pertraukė pasilinksminimą ir pakvietė policininką, kad triukšmadarius nuramintų. Atėjęs policininkas liepė visiems išsiskirstyti. Chuliganai ir toliau nenurimo. Studentams išvažiuojant į Kaltinėnus, jie vis dar kibo ir visaip plūdosi. Tai šitaip moka parodyti savo “kultūrą” vietos ir apylinkės nelietuviškas jaunimas. Lietuvių jaunimas kad ir prastesnis, bet jis per viešus vakarus tokių nieku, nedaro. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 56 (439) Vilnius 1933 m. liepos 19 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. gegužės 17 d.
Dėl skyriaus valdybos. Neseniai “Vilniaus Rytojuje” buvo rašyta apie Švenčionėlių Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyriaus narių metini susirinkimą ir netiksliai apibudinti valdybos rinkimai. Iš tikrųjų valdybos sudėtis tokia: Jonas Rukšėnas—pirmininkas, K. Jaririaus—vicepirmininkas, B. Jasiulionis — sekretorius,A. Pukšėnoitė-knygininke, K. Josys ir J. Verseckas—noriai be ypatingų pareigų. Šiuo metu Švenčionėlių skyrius laiko skaityklą ir stato liaudies namo. Pinigų kad ir trūksta, tačiau darbas varomas su visu jėgų įtempimu. Mat, norima šią vasara, būtinai pastatyti liaudies namą, kur būtų skaitykla, rengiami vakarai, daromi susirinkimai ir įvairios jaunimo pramogos. Vietinis Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 38 (421) Vilnius 1933 m. gegužės 17 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
