Vilniaus rytojus, 1935 m. kovo 30 d.
Švenčionėliai. Trukdymai Kaip žinia, Švenčionėliuose nuo pernai metų yra pastatyti dideli erdvūs lietuvių liaudies namai, kur yra erdvi salė vaidinimams ir atskiras kambarys skaityklai. Šis lietuviškas Švietimo ir kultūros židinys kai kam labai nepatinka, o ypač vietos šlėktelėms, kurie visokiais būdais stengiasi trukdyti ir varžyti visa, kas Šiuose namuose yra daromo. Salio Įvairių pasityčiojimų, jie kartais pasielgia ir labai negražiai,nekultūringo!. Pavyzdžiui, Š. m. vasario 25 d. jie ištepė derva (degutu) skaityklos duris, o vasario 27 d. išdaužė šio namo langus. Apskritai, labai dažnai šio namo palangėmis slankioja kažkokie tipai, kurie klausosi ir akiplėšiškai pro langus žiūrinėją, kas daroma viduje. Kovo mėn. 3 d. šiuose namuose turėjo būti vaikų vakarėlis, bet apskrities storastija nedavė leidimo. Kovo 4 d. buvo norėta surengti šv. Kazimierui pagerbti akademija,, bet ir jai negauta leidimo. Storastija atsakė, kad neva akademijai pasirinkta deklamuoti tokios eilės, kurios galinčios lenkų gyventojų tarpe sukelti neramumų. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 26 (612) Vilnius 1935 m. kovo 30 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1935 m. kovo 20 d.
Švenčionėliai . Pašaukė naujokus. Šiomis dienomis iš Švenčionių apskrities išvažiavo į kariuomenę labai daug lietuvių naujokų (gim. 1912 m.) Jie sakėsi visi važiuoja į Pultuską.. Kaip paprastai, bevažiuodami traukiniu lietuviai naujokai buvo nepaprastai “gyvi” ir drąsiai dainavo lietuviškas dainas. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 23 (609) Vilnius 1935 m. kovo 20 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1935 m. vasario 6 d.
Švenčionėliai. Veikimas liaudies namuose. Praėjusiais metais Švenčionėliuose pastačius lietuvių liaudies namus, čia iš karto pagyvėjo lietuviškas veikimai. Pirmiausia čia persitvarkė Liet. Šv. Kazimiero d-jos skaitykla, kurią dabar lanko visi labiau susipratę vietos Ir apylinkės lietuviai gyventojai. Be to, šiuose namuose dažniau rengiamos lietuviškos pramogos, Pav., praėjusių metų gale Dotinėnų Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyrius čia suvaidino “Poną Dauganorį”. Šių metų sausio mėn. 1 d. buvo surengta vaikams eglutė, o sausio 6 d. vėl surengtas vakarai. Vietos Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyrius vaidino 8 veik. dramą .Genovaitę”. Sausio 13 d. Švenčionėlių vaidintojai tą patį vakarą surengė Švenčionyse. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 11 (597) Vilnius 1935 m. vasario 6 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1934 m. liepos 4 d.
Švenčionėliai. Jau pakeista pamaldų tvarka. Naujas Švenčionėlių parapijos klebonas kun. B. Bazevičius pridedamųjų pamaldų tvarką jau pakeitė. Pradžioje jis lietuvių atstovams buvo pareiškęs, kad vienas šventadienis būsiąs lietuviams, kitas lenkams ir tomis savo dienomis lietuviai galėsią giedoti, kiek jie norėsią. Tačiau praktikoje yra kitaip, Pav,, kiekvieną šventadieni 9 vai. laikomos būna pirmosios mišios,, kurių metu kiekvieną kartą gieda tik lenkai, o kun. Bazevičius nė nemėgina jų sudrausti. Tokiu būdu išeina, kad lenkai dabar gali giedoti kiekvieną šventadieni, o lietuviai tik kiekvieną antrąjį šventadieni, vadinas, tik sumos ir mišparų metu. Šio mėnesio pradžioje kun.Bazevičius buvo susirgę j ir todėl Jėzaus Širdies pamaldos buvo bažnyčioje be kunigo. Bet ir čia kun. Bazevičius tik lenkams pasirodė geras, nes lietuvių pamaldoms nebuvo nei skambinama varpais, nei degamos žvakės. Tokia tvarka aiškiausiai parodo, kad naujas šios parapijos klebonas su lietuviais parapijiečiais visai nesiskaito. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 51 (536) Vilnius 1934 m. liepos 4 d....
Vilniaus rytojus, 1934 m. birželio 23 d.
Švenčionėliai. Kun. Bazevičius jau keičia pamaldų tvarką. Naujas Švenčionėlių parapijos klebonai, kun. Bacevičius jau pradėjo keisti šios parapijos bažnyčioje pamaldų tvarką. Kun.A Jakovaniui, čia pamaldos lietuviams ir lenkams buvo atskirtos pusiau: viena savaitė lietuviams, kita lenkams. Praktiškai taip buvo darome: lietuviams skirtą dieną Iš ryto 10 vai, buvo vienos mišios lenkams, kurie galėjo tuo metu giedoti lenkiškai, o antros mišios-suma ir mišparai būdavo su lietuvių giedojimas. Lenkų dieną bodavo atvirkščiai. Vadinasi, kiekvieną šventadieni ir vieni ir antri turėdavo atskiras mišias ir galėdavo pagiedoti. Dabar kun. BazeviČius Šią pamaldų tvarką jau naikina ir sako padarysiąs taip, kad lietuvių dieną visos pamaldos bus tik lietuviškai, o lenkų —tik lenkiškai. Tokia tvarka džiaugtųsi tik lenkai, nes, prasidėjus mokslo metams, iš ryto visuomet bus pamaldos besimokančiam jaunimui ir tos pamaldos visuomet bus laikomos tik lankams, jų metu net ir evangelija lietuviškai neskaitoma, nors daug mokinių yra tikri lietuviai. Vadinasi Šios parapijos lenkai turės pamaldas kiekvieną šventadienį, o lietuviai tik kas antroji. Toliau prie kun. A. Jakovanio gegužinės ir birželio mėn. pamaldos lietuviams buvo laikomos vakare 7 vai., dabar jau 8 val. ryto. Dėl pamaldų tvarkos keitimo pas kun. Bazevičių jau buvo atsilankę lietuvių parapijiečių atstovai ir prese iki šiol buvusios pamaldų tvarkos nekeisti ir priminė, kad ir Švenčionių dekanas jiems esąs užtikrinęs, kad kun. Bezevičius nieko nepakeistas. Bet kun. Bazevičius J tai žiuri savaip. Jis aiškina, kad kun. A. Jakovanis neteisėtai įvedęs tokią pamaldų tvarką… Kun. Bazevičius Ir toliau bažnyčioje darko lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, čia taip sako: „Priverstas Kristaus Šonas”, „Švenčiausiai Ponai Marijai”, „Gerko mona krauju”, “Tai yra dvasiškas pienas” Ir M. Kai lietuvių atstovai buvo atėję pas kun. Bazevičių pasitarti dėl pamaldų tvarkos, tai jis taip jiems kalbėjęs: “Man lygias lenkis ar lietuviškas žmones Aš skriaudėti nenoriu: man visas lygias”… Girdėti, kad Švenčionėlių parapijos lietuviai dėl jiems padarytos skriaudos rankų nenuleis, bet daryti žygius kad visa tai būtų atitaisyta. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 48 (533) Vilnius 1934 m. birželio 23 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1934 m. birželio 2 d.
Švenčionėliai. Kun. Bazevičius Jau atvažiavęs. Vilniaus arkivyskupo pavaduotojas vysk. K. Michalkevičius. Švenčionėlių parapijos lietuvių prašymo neišklausė. Jis griežtai nusistatė, kad Švenčionėliuose kun. A. Jakovanį turi pakeisti ne kas kitas, o tik lenko kun. Bazevičius. Švenčionėliuose kalbama, kad į šią parapiją kun. Bazevičius nenorėjęs važiuoti, bet vyak. K. Michalkevičius esą padrąsinęs, sakydamas, kad Švenčionėlių parapijoje lietuvių bevelk nėra,(?)kad jie ten atsiradę tik kun. A. Jakovanio dėka ir kad dabar, kai jo nebus, kun. Bazevičius su lietuviai vargo neturėsiąs. Kun. A. Jakavanis po dviejų dienų turi išvažiuoti. Jo parapija labai gailį. Kiekvieną šventadienį visa bažnyčia verkia. Atvažiavęs kun. Bazevičius tavo valdą jau parodė. Lietuvaitės moterėlės nusiskundžia, kad kun. Bacevičius, beklausydamas Jų išpažinčių, pirmiausia jų klausinėjas, ar jos mokančios lenkiškai kalbėti. Kai tik kuri pasisako, kad moka, tuomet kun. Bazevičius liepiąs išpažintį atlikti lenkų kalba, nes, sako, jam lietuviškai sunku kalbėti. Štai ko susilaukė Švenčionėlių parapijos lietuviai katalikai! S. Grybai, Švenčionių valsč. Lietuviškas vakaras. Gegužės mėnesio 20 d. vietinis Liet. šv. Kazimiero Dr-jos skyrius vien savomis jėgomis surengė lietuvišką vakarą. Buvo vaidinta 1 veiksmo komedija „Kurčias lentas’1 Ir pantomimas .Vagys”. Vaidintojai savo roles atliko gana gerai. Publikos buvo kimšte prikimšta, nors sodžius nedidelis ir oras buvo netinkamas. Apylinkės įmonės, kurie buvo atsilankę i šią pramogėlę, nesigailėjo, nes vakaro ir lokių eiga buvo jauki, maloni, linksma. Pravartu pažymėti, jog šio sodžiaus jaunimai yra gana ausi pro tęs ir triukšmadarius (kurių visur netrukote) moko mandagiai nuraminti. Tuo pasižymi ypač valdyba. Ten Buvęs. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 42 (527) Vilnius 1934 m. birželio 2 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
