Vilniaus rytojus, 1935 m. gruodžio 28d.
Švenčionėliai.Kazimieriečių skyriaus susirinkimas. Vietos Liet. šv. Kazimiero d-jos skyriaus narių metinis susirinkimas įvyko gruodžio 15 d. Perrinkta valdyba ir svarstyta visa eilė veikimą liečiančių svarbių reikalų. Naujon valdybon įėjo: Jonas Rukšėnas (pirm), Kazys Jermalis, Juozas Jermalis I, Kazys Gajauskas, Juozas Jermalis II, Juozas Verseckas, Kazys Verikas, Jonas Stukėnas, Vincas Gudelis. Revizijos kom.: kun. K. Pukėnas, M. Savickaitė E. Steckaitė. Valdyba pasiryžusi veikti kontakte su kitų skyrių valdybomis. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.102a (688a) Vilnius 1935 m. gruodžio 28d....
Vilniaus rytojus, 1935 m. spalio 23d.
Švenčionėliai. Išvažiavo užsienin kun. K. Pūkinas. Spalių 6 d. vietos lietuvių liaudies namuose buvo kazimieriečių susirinkimas, kurio metu buvo pagerbtas transatlantinis lakūnas Feliksas Vaitkus. Po to vietos kazimieriečiai gražiai atsisveikino su savo parapijiečiu, rėmėju ir užtarėju kun. Kazimieru Pukėnu, kuris išvažiavo j Belgiją toliau tęsti mokslo. Atsisveikinant buvo padainuota lietuviškų dainų ir pabaigta Tautos himnu. Kun. K. Pukėnas iš Švenčionėlių išvažiavo spalių 9 d. Jį išlydėjo vietos kazimieriečių atstovai ir jo artimieji. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.83(669) Vilnius 1935 m. spalio 23d....
Vilniaus rytojus, 1935 m. liepos 27d.
Švenčionėliai. Jaunimo ekskursija. Švenčionėlių jaunimas, nors nelabai gausus, bet stipriai tautiniai susipratęs, veiklus, visur pabrėžia savo tautybę-lietuviškumą. Bet Švenčionėlių miestelyje netruksią ir išverstarankovių, kurie dedasi esą lenkei, nors nemoka nei jie, nei Jų tėvai nė žodžio lenkiškai ištarti. Skaudu, kada einant Švenčionėlių miesto gatve nuo tų pačių, dar nesenai buvusių brolių – tautiečių išgirsti pašaipos žodžiu. Nesenai, t. y. liepos mėn. 14 dieną buvo surengta didelė ekskursija į Raskausčizną. Suorganizavo vietinis Švenčionėlių lietuvių jaunimas. Ekskursija nusisekė. Dalyvavo ekskursijoje gal dvidešimties kaimų jaunimas, kuris taip pat stipriai turi sužadinęs tautinę sąmonę. Gražiai ir jausmingai skambėjo lietuviškos giesmės senoj, mažytėj Raskaučiznos koplytėlėje. Senai ji girdėjo tokią stiprią gražią, galingą lietuvišką giesmę. Ten pamaldos būna tik kartą per mėnesi. Kartą lenkiškai, kartą lietuviškai.. Mačiau, kai daugelis Šluostė karštas ašaras giedant galingą, lietuvišką maldą ir lodžius prie Viešpaties, prie Marijos: “Palengvink vergiją, pagelbėk žmoniją”… Išėjus iš bažnyčios teko išgirsti ir padėkos žodžių nuo senų lietuvių. „Ačiū, tad taip gražiai pagiedojot mūsų koplyčioj: Turbūt lig mirties tokio gražaus giedojimo neišgirsta”. Mišias giedojo Švenčonėlių mišrus choras. Reikia pastebėti, kad vietiniai inteligentai, Švenčionėlių, Švenčionių ir apylinkės, su noru prisidėjo prie Organizavimo išvedimo ekskursijos. Iš bažnyčios Jaunimas, seni ir maži nuėjo prie ežerėlio ir ten, per visą gražią pienelę skambėjo gražios, lietuviškos dalios, tautiški žaismai, juokai. Nereikėjo nei muzikos, nuotaika buvo kuo linksmiausia. Žaismai ėjo tam tikra, iš anksto aptvota tvarka, labai tvarkingai ir sutarti tai; Pavakarėje buvo atvykęs visų laukiamas kun. K. Pukėnas. Porą valandų bendros pramogos nusifotografuota, ir išsiskirstyta namo. Patartina ir kitoms lietuviškoms opylinkėms daryti panašias, bendras išvykas.Tai labai suartina vienminčius ir dar stipriau suriša tautiniu ryšiu ir geresniu sugyvenimu, Švenčionėlių Jaunimas norėjo surengti vakarą Palūšėje, bet negavo iš storastijos leidimo. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.58 (644) Vilnius 1935 m. liepos 27d....
Vilniaus rytojus, 1935 m. liepos 3 d.
Švenčionėliai. Vakaras. Š.m. birželio 23 d. vietinis kazimieriečių skyrius surengė lietuvišką vakarą. Vaidino 3 veiksmų farsą “Audra giedroje”. Po to buvo tautiški žaismai ir šokiai. Viskas atlikta tvarkingai, gerai. Tik mažai tegauta pelno, nes daug kas nesistengė ateiti, o buvo ir tokių, kurie j vakarą buvo įsiveržę be bilietų. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.51 (638) Vilnius 1935 m. liepos 3 d....
Vilniaus rytojus, 1935 m. gegužės 25 d.
Š v e n č i o n ė l i a i . Ir vaivadija neleido surengti vaikų vakarėlio. Vietos Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyrius per užgavėnes norėjo surengti vaikų vakarėli. Būtų buvęs vaidinamas scenos vaizdelis pasakėlė “Raudonkepuraitė”. Tačiau apskrities storastija šiam vakarėliui leidimo nedavė. Į rengėjų prašymą ji atsiuntė „Deeyzja giowna”, kur atsakė duoti leidimą, Šalia paragrafų nenurodydama aiškiai priežasčių. Kadangi „decizijoje” buvo duota teisė apeliuoti.aukščiau, tai rengėjai pasiskundė vaivadijai, prašydami, kad tą pati valkų vakarėli leistų, surengti Velykų antrą dieną. Pagaliau net šio mėnesio 8 d. gautas iš Vaivadijos („SpoJeczno-Polityczny vadžiai”) „Decyzja glowna” kurioje pranešama, kad Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyriaus valdybos skundas nesąs pakankamai pamatuotas ir kad Švenčionių storastijos “decyzja” esanti teisėta ir kad dėlto Švenčionėliuose lietuviškas vaikų vakarėlis negalįs vykti. Atsakymas paremiamas visa eile paragrafų ir straipsnių ir pažymimą, kad jis pamatavimo nesąs reikalingas. Šis sprendimas esąs galutinis ir administraciniu keliu rengėjams Jau nebėra kur apeliuoti. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 41 (628) Vilnius 1935 m. gegužės 25 d....
Vilniaus rytojus, 1935 m. balandžio 17 d.
Švenčionėlių parapijos lietuvių protestas. Švenčionėlių parapijos lietuvių katalikų kantrybė jau išsisėmė. Negalėdami ilgiau žiūrėti dabartinio savo klebono kun. B. Bazevičiaus varomą priešlietuvišką darbą, jie pagaliau susibūrė ir bendrai surašė savo protestą, kurį atsiuntė mūsų laikraščio redakcijai, kad būtų įdėtas kaip viešas dokumentas. Dėl tam tikrų priežasčių mes Čia galime dėti tik kai kurias to protesto dalis. Mes tikimės, kad iŠ šio protesto geros valios žmonės ir padarys atitinkamas išvadas. „Mes žemiau pasirašę Švenčionėlių visų lietuvių parapijiečių atstovai viešai pasisakome prieš dabartinį Švenčionėlių parapijos kleboną kun. B. Bazevičių prieš jo priešlietuvišką darbą ir lietuvių neigimą. Pereitais metais kun. B. Bazevičius yra pats pasakęs, kad: 1) pamaldų tvarkos nekeisiąs ir paliksiąs tokią,kaip buvo prie kun. A. Jakovailio; 2)nedarysiąs jokių skirtumų tarp lietuvių ir lenkų parapijiečių; 3) išmoksiąs gerailietuviškai kalbėti. Tikrumoje pasirodė visai kas kita. 1) Atvykus į Švenčionėlius kun. B. Bazevičiui tuojau buvo panaikintos lenkų šventadieniais lietuviams laikomos mišios… Dabar Švenčionėlių parapijos lietuviai vietoj pusės pamaldų per dvi savaites turi tik vienas mišias, o lenkai net trejas. 2) Lietuviški pamokslai kuo tolyn vis trumpėja ir darosi vis nesuprantamesni, nes klebonas juo toliau vis blogiau lietuviškai kalba. 3) Kalėdų pirmąją dieną nuo lietuvių atimta pirmosios mišios (piemenėlių), nors ta visa diena išėjo lietuviams. 4) Pereitą vasarą lietuviai vaikai liko be pirmos išpažinties. Atsisakius prefektui kun. St. Lecbavičiui lietuviškai mokinti, kreiptasi pas kleboną kun. B. Bazevičių, o šis pas prefektą ir taip toliau. Galų gale pasirodė, kad nė vienas nepriėmė mokinti ir dauguma vaikų liko be pirmos išpažinties, o kiti buvo prispirti mokintis lenkiškai. 5) Š. m. balandžio 5 dieną nuvykus mūsų delegatams pas kleboną atsiklausti, Rodei nėra lietuviškų rekolekcijų ir kodėl lietuvių dienoje klebonas su lenkais vaikšto kryžiaus kelius, po kurių suteikiamas šv. Sakramentu palaiminimas. Bet klebonas atsakė: „kazimieriečiams ir kartu visiems lietuviams parapijiečiams ne galiu laikyti rekolekcijų, o jeigu norite, tai sau kunigą nusisamdykite”. Apie kryžiaus kelius ir klausyti nenorėjo. Liepęs „Eikit sau namo” išbėgo iš kambario, palikęs bestovinčius vienus delegatus. Savo rašto pabaigoje Švenčionėlių parapijos lietuviai nurodo, kad kun. Bazevičius negalįs būti jų parapijoje, nes neišgali atlikti klebono pareigų lietuvių katalikų atžvilgiu. Parašai. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 31 (618) Vilnius 1935 m. balandžio 17 d....
Nemokami skelbimai
