Vilniaus rytojus, 1933 m. rugpjūčio 30 d.
Švenčionėliai. Pamaldos už a. a. kun. prof. P. Kraujalį. Švenčionėlių parapijos lietuviai, sužinoję apie kun. prof. P.Krojelio mirti, pasistengė tinkamai pagerbti jo atminimą ir kartu pasimeldė už jo vėlę, šio mėnesio 16 dieną Švenčionėlių parapijos bažnyčioj buvo už Velioni gedulinės pamaldos, kurias laikė vietos klebonas kun. A. Jakovanis. Pamaldų metu giedojo lietuvių choras. Pamaldos pabaigtos „Ubera” ir “Angelas Dievo”. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 68 (451) Vilnius 1933 m. rugpjūčio 30 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. rugpjūčio 23 d.
Švenčionėliai Paminėjo žuvusius lakūnus. Šio mėnesio 13 d. Švenčionėlių Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyrius pasistengė paminėti žuvusius lietuvių lakūnus — Darių ir Girėną. Tą dieną buvo padarytas skyriaus narių susirinkimas, kuriame kun. K. Pukėnas skaitė apie tragingai žuvusius mūsų lakūnus paskaitą. Susirinkę klausytojai paskaitos išklausė rimtai, atidžiai. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 66 (449) Vilnius 1933 m. rugpjūčio 23 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. liepos 19 d.
Švenčionėliai, Triukšmadariai. Gal niekur nėra tiek triukšmadarių ir mušeikų, kiek Švenčionėliuose. Dėl to čia sunku surengti lietuvišką vakarą ar šiaip kokią pramogą. Panašiai buvo trukdomi ir paskutiniai du vakarai. Pirmas buvo surengtas liepos 2 d. Vaidinto „Nepasisekė debiutas” ir p. Subačiaus vedamas choras padainavo gražių dainų. Antras vakaras buvo liepos 8 d. Surengė Vilniaus Lietuvių Studentų S-gos dramos sekcija ir Adutiškio jaunimas. Vaidino dramą „Judą Iškerijotą”. Turėjo būti ir paskaita, bet dėl vėlaus laiko neįvyko. Pirmasis Ir antrasis vakaras surengta gražioi. Studentų vakare gražiai atrodė dekoracijos ir vaidintojų apdarai. Viskas būtų buvę gerai, bet gadino įspūdį nelietuviai triukšmadariai, kuriems vadovavo Kaltinėnų mokytojas Milevskis, kažkoks Ruvniakas, Okunievas ir kiti. Daugiausia triukšmauta, kai vakaro rengėjai su vietos lietuvių jaunimu pradėjo eiti lietuviškus tautiškus žaismus. Rengėjams ėmus drausti, triukšmadariai taip iniršo, kad vos muštynių nesukėlė. Tuomet rengėjai pertraukė pasilinksminimą ir pakvietė policininką, kad triukšmadarius nuramintų. Atėjęs policininkas liepė visiems išsiskirstyti. Chuliganai ir toliau nenurimo. Studentams išvažiuojant į Kaltinėnus, jie vis dar kibo ir visaip plūdosi. Tai šitaip moka parodyti savo “kultūrą” vietos ir apylinkės nelietuviškas jaunimas. Lietuvių jaunimas kad ir prastesnis, bet jis per viešus vakarus tokių nieku, nedaro. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 56 (439) Vilnius 1933 m. liepos 19 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. gegužės 17 d.
Dėl skyriaus valdybos. Neseniai “Vilniaus Rytojuje” buvo rašyta apie Švenčionėlių Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyriaus narių metini susirinkimą ir netiksliai apibudinti valdybos rinkimai. Iš tikrųjų valdybos sudėtis tokia: Jonas Rukšėnas—pirmininkas, K. Jaririaus—vicepirmininkas, B. Jasiulionis — sekretorius,A. Pukšėnoitė-knygininke, K. Josys ir J. Verseckas—noriai be ypatingų pareigų. Šiuo metu Švenčionėlių skyrius laiko skaityklą ir stato liaudies namo. Pinigų kad ir trūksta, tačiau darbas varomas su visu jėgų įtempimu. Mat, norima šią vasara, būtinai pastatyti liaudies namą, kur būtų skaitykla, rengiami vakarai, daromi susirinkimai ir įvairios jaunimo pramogos. Vietinis Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 38 (421) Vilnius 1933 m. gegužės 17 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus,1933 m. balandžio 26 d.
Švenčionėliai. Statomi liaudies namai. Švenčionėlių ir visos parapijos Liet.Šv. Kazimiero draugijos skyrių bendromis pastangomis dabar Švenčionėliuose statomi lietuvių liaudies namai. Sis darbas kad ir nelengvas, bet vis dėl to tikimasi, kad jis būsiąs pabaigtas dar šių metų rudenį. Velykų antrą dieną Švenčionėliuose įvyko visos parapijos skyrių pirmininkų susirinkimas, per kuri aptarti liaudies namo, statybos reikalai.Tą pačią dieną buvo padarytas Švenčionėlių skyriaus narių metinis susirinkimas, kurio programoj buvo valdybos ir revizijos komisijos pranešimai, naujų narių priėmimas, valdybos rinkimai ir laisvi sumanymai. Naujon valdybon pateko šie nariai: Jonas Rukšėnas (pirmininkas), K. Jarmalis, J. Jarmalis, A. RukSėnaitė, K. Jusys ir J. Verseckas. Reviz. komis.: kun. Kaz. Pukėnas, J. Duksa ir J. Jarmalis.Skyrius turi tris garbės narius: vietos kleboną kun. A. Jakovanį, kun. K. Pukėną ir Just. Pukėną. Pažymėtina, kad šio. skyriaus veikimas kaskart vis darosi gyvesnis ir vietos lietuvių gyvenime turi didelės reikšmės. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 32 (415) Vilnius 1933 m. balandžio 26 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. balandžio 12 d.
Švenčionėliai. Dėl bažnyčios ir mokyklos. Kaip žinia, nuo nuo 1927 metų Švenčionėliuose statoma mūro bažnyčia. Bet dėl sunkmečio ir stokos pinigų iki Šiol vos bažnyčios pamatai padėti. Šio mėnesio 2 d. buvo sušauktas Švenčionėlių parapijos kaimų atstovų susirinkimas, per kurj buvo padarytas pranešimas apie bažnyčios statybos atliktus darbus. Susirinkime dalyvavo daug lietuvių, kurie gyvai domėjosi bažnyčios reikalais. Susirinkimui pirmininkavo Purvinis, sekretoriavo Venciūnas ir Jonašas. Pradėjus susirinkimą, parapijietis K. V. pasiūlė, kad pranešimai būtų daromi ne vien lenkiškai, bet ir lietuviškai. Tačiau pirmininkas Purvinis nesutiko, sakydamas: „Nepamirškit, kad gyvenat Lenkijoj”. Tuo tarpu kažkas iš susirinkusių negarsiai atsakė: „O tamsta nepamiršk, kad čia yra Rytų Lietuva ir kad pats esi lietuvis, nes ir tamstos pavardė apie tai aiškiausiai pasako”. Iš tikrųjų taip ir reikėjo padaryti. Tokiuose mišriuose susirinkimuose visi pranešimai ir paklausimai turėtų būti daromi lietuvių ir lenkų kalbomis, nes vedant susirinkimą vien lenkų kalba daugumas lietuvių parapijiečių nieko nesupranta, negali duoti paklausimų, daryti pastabų ir tokiu būdu susirinkimas neatsekia savo tikslo. Per kalbamąjį susirinkimą parapijos revizijos komisija padarė pranešimą, kas iki šiol padaryta bestatant bažnyčią. Komisija išaiškino, kad lenkų spaudoj (“Ds. Wil.”) skleistos žinios apie klebono kun. Jakovanio tariamąjį nesąžiningumą neturi jokio pagrindo, nes kun. Jakovanis iki šiol stropiai rūpinęsi bažnyčios statymu ir darė, ką galėjo, kad darbas eitų. Jeigu tas nepavyko, tai ne jo kaltė. Dabar girdėti, kad netrukus bus antras Švenčionėlių parapijos kaimų atstovų susirinkimas, per kurį būsiąs renkamas bažnyčiai statyti naujas komitetas. Pernai rudenį į Švenčionėlius atvyko kun, St.Leonavičius, kuris dabar yra vietos liaudies mokyklos prefektu. | šią mokyklą lankosi daug lietuvių vaikų, tačiau lietuviškai jie nemokomi, net ir tikyba jiems dėstoma vien lenkiškai. Kiekvieną šventadieni ryte mokyklų vaikams yra laikomos atskiros pamaldos, per kurias taip pat nėra nei lietuviškų giesmių, nei lietuvių kalba pamokslo, evangelijos— viskas lenkiškai. Kun. St. Lachavičiui atvažiavus, Švenčionėlių bažnyčioj padidintas lenkiškų pamaldų skaičius. Lenkams kiekvieną šventadieni yra laikomos dvejos mišios, o lietuviams tik vienos. O tuo tarpu parapijoj lietuvių yra daugiau, negu lenkų. Argi čia teisybė? Ar galima lietuvių vaikus versti, kad jie tikybos mokytųsi ir Dievą garbintų svetima kalba? Lietuviai tėvai galėtų reikalauti, kad liaudies mokyklose būtų j vesta nauja tvarka, kad šalia lenkų kalbos būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Varpelis. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 29 (419) Vilnius 1933 m. balandžio 12 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
