Vilniaus rytojus, 1931 m. spalio 21 d.
Švenčionėliai. Šių. metų spalių mėn. 13 d. Liet. Šv. Kazimiero D jos Švenčionėlių skyrius buvo surengęs vakarą, per kurį suvaidinta 4 veik. komedija „inteligentai”, padainuota keletas dainų ir pabaigta Tautos himnu. Vaidintojai gerai vaidino, gražiai padainavo ir p. Subačiaus vedamas choras. Kadangi vakaras buvo surengtas Šv. Edvardo atlaidų proga, tai publikos buvo pilna salė. Bilietų išparduota už 120 auks. Bet tvarkos nebuvo. Nors ir buvo ponijos atstovas, tačiau su juo sunku buvo susišnekėti. Be bilietų įsiveržę neprašyti „svečiai” per vaidinimą švilpavo, juokavo, kojomis daužė, o per dainas šūkavo: „dosyc”. Per šokius taip pat nebuvo tvarkos. Tautinių žaidimų jokiu būdu negalima buvo. padaryti, pasamdytas orkestras taip pat griežė ką norėjo (?.). Mieste išlipinti vakaro skelbimai buvo nuplėšyti, pasiliko tik prie bažnyčios. Žodžiu, vakaras rengėjų moraliai nepatenkino. Tokie reiškiniai Švenčionėlių ponams garbės nedaro. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 83 (261) Vilnius 1931 m. spalio 21 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1931 m. gegužės 27 d.
Švenčionėliai. Kaip kas metai taip ir šiemet rengėmės per Sekmines vykti Vilniun į Kalvarijas. Bet kadangi Sekminėse Švenčionyse rengiamas Eucharistinis Kongresas, tei Kalvarijų lankymą atidėjome vėlesniam laikui. Būtent, manome išvykti Vilniun birželio 20 d. rytą. Kadangi važiuosime didesniame skaičiuje, tii tikimės išgauti papigintus gelžkelio bilietus. Bet kad tą Išgavus reikalinga iš anksto susirašyti. Užsirašyti galima Švenčionių Liet. Sv. Kaz. D-jos skyriuje, o taip pat ir lutuose skyriuose. Švenčionyse galima užsirašyti pas p. L. Tunkūnaitę (Pilsudskio g. 15a). Užsirašyti, reikia iki birželio 10 dienos, kad galima būtų išgauti papigintus gelžkelio bilietui. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 41 (219) Vilnius 1931 m. gegužės 27 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1931 m. balandžio 4 d.
Švenčionėliai. “Vilniaus Rytojaus” Nr. 21, Narys rašydamas apie Lietuvių Šv. Kazimiero d-jos skyrių Švenčionėliuose visai be reikalo užsipuolė blogos valios žmones, kurie buk tai savo šmeižimais privertę p. Lapeną pasitraukti iš skyriaus. Tas nesutinka su faktiška dalykų padėtimi. Kiek mums yra žinoma, jokių smeižimų nebuvo, o tik paprastu būdu pasikeitė skyriaus valdyba, kuri nežiurint į asmenų pasikeitimą, varo toliau tautinį ir kultūrinį darbą mūsų miestely ir tikimės, kad nenuleisime rankų dėl vieno ar kito asmens pasitraukimo. Nariai. Red. prierašas. Esame gavę gana ilgą korespondenciją su 30-ties skyriaus narių parašais. Toje korespondencijoje, kurią, dėl vietos stokos esame priversti sutrumpinti, pasirašę skyriaus nariai užginčija p. Nario paduotas Žinias. Tai labai malonus reiškinys, kad Švenčionėlių skyriuje viskas yra tvarkoj. Todėl ir Redakcija iš savo pusės noriai atšaukia aną prierašą, kuriame smerkėme blogos valios žmones. Kartu jaučiame pareigą pridurti, kad jei kartais atsiranda veikėju tarpe tam tikrų nesusipratimų, tai būtų labai gera tuos nesusipratimus baigti vietoje, tarp savęs, susitarus geruoju. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 27 (205) Vilnius 1931 m. balandžio 4 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1931 m. kovo 18 d.
Švenčionėliai. Nuo pat įsikūrimo mūsų miestelyje Lietuvių Šv. Kazimiero D-jos skyriaus, jo pirmininku visą laiką buvo darbštus ir susipratęs lietuvis p. A. Lapenas. Jis dėjo visas pastangas, kad skyrius gyvuotų ir veiktų. Net kai visi atsisakė priimti pas save skyriaus raštinę ir knygyną, p. Lapenas nieko nežiūrėdamas priėmė pas save ir ilgus metus tvarkingai vedė. Per pustrečių metų, vadovaujant p. Lapėnui, buvo suvaidinta apie 10 viešų vakarų, suruošta keletas bendrų gegužinių ir įsigyta kartu su Dotinėnų skyriumi bažnytinė Šv. Kazimiero vėliava. Tačiau laikui bėgant, atsirado savo tarpe piktos valios žmonių, kurie ėmė šmeižti p. Lapeną prasimanydami visokiausių nebūtų dalykų. Galop p. Lap., pernai bal. m. pasitraukė iš pirmininko pareigų. Kuriam laikui praėjus, pajutome, kad skyriaus veikimas ima šlubuoti, atsirado nesusipratimų. Žodžiu, juo toliau juo skyriaus veikimas ėmė blukti Dabar pasklydo gandų, kad p. Lapenas del nuolatinių blogos valios žmonių intrigų žadąs visai pasitraukti iš viešojo darbo. Tai būtų didžiausias skyr.ui smūgis. Todėl visi tikimės, kad p. L. nežiūrės visokių Šmeižtų, o ir toliau vadovaus tautiniame Švenčionėlių lietuvių darbe. Narys. Red. prierašas. Blogos valios žmonių ir visokių intrigantų šmeižtai negali atbaidyti susipratusio lietuvio nuo darbo. O juo labiau dabar. Antra vertus senai yra žinomas priežodis „Šuns balsas dangun neina”. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 22 (200) Vilnius 1931 m. kovo 18 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1931 m. sausio 17 d.
Švenčionėliai. 1930 m. gruodžio 28 dieną Šv. Kaz. dr-jos skyriaus įvyko metinis susirinkimas, kuriame paaiškėjo, kad valdyba rūpinosi praplėsti skyriaus turimą knygyną, kuriame yra 1003 egz.knygų ir laikraščių. Taip pat rūpintasi skaityklos atidarymu ir buvusių vakarinių kursų suaugusiems organizavimu. Artistų kuopa, kaip pasirodo, taip pat nesnaudžiusi: suruošė 4 vakarus. Šiems metams valdyba išrinkta iš dvylikos asmenų: pirm.—J. Duksa, vicepirm.—J. Jarmalis, sekretorius — Z. Bečelytė, iždininkas — A. Lapenas, knygininkas — V. Saukaitė, knygininko pagelbininkas—K. Jusys; artistų kuopos valdyba. K. Jarmalis, V. Gaidamavičius ir B. Jasiulionis; revizijos komisija: K. Pukėnas, K. Duksa ir G. Steckaitė. Be to duota valdybai įgaliojimas steigti „Sekcija prieš alkoholio plėtojimąsi”. Užbaigai sugiedota tautos himnas. Lydis. Švenčionėliai. Palydint pereitus Vytauto Didžiojo metus Švenčionėliškiai užpirko Naujuos Metuos mišias, kurias Švenčionėlių kleb. kun. A. Jakovanis atlaikė 11 valandą. Po mišių atgiedota himnas “Te Deum laudamus”. Paskui kun. A. J. pasakė gražų pamokslą apibūdindamas Vytauto D. darbuotę ir nuopelnus Bažnyčiai ir tautai. Po mišių K. Pukėnas skaitė paskaitą „Vytauto Didžiojo gyvenimas”. Paskaitai pasibaigus susirinkusieji sugiedojo tautos himną, dėl ko net policija ieškojo „kaltininkų”. Taip užbaigė Švenčionėliškiai Vytauto Didžiojo metus. J. Lydis. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 5 (183) Vilnius 1931 m. sausio 17 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1932 m. lapkričio 9 d.
Švenčionėliai. Po Įvairių areštų ir kratų Švenčionėlių Lietuvių šv. Kazimiero D-jos skyrius ėmė šiek tiek snausti. Kai kurie ima bijoti ir drebėti, kad ir juos ištiksią tie patys nemalonumai. Bet daugumas dar nieko nebijo. Jie žino, kad jų ramus lietuviškas kultūros darbas negali būti baudžiamas. Susirinkę aukų, įsteigė skyriaus skaityklą ir dabar džiaugiasi. Per du mėnesiu skaitykla turėjo daugiau kaip tūkstanti skaitytojų. Bet tas nepatinka vietos policijai, kuri įvairiais būdais stengiasi šį darbą stabdyti. Pav., spalių 13 d. Švenčionėliuose buvo Šv. Edvardo atlaidai, kurių proga skaitykla susilaukė daugiau skaitytojų. Bet štai atsiranda vietos policijos komendantas ir išeinanti iš skaityklos skyriaus narį Br. Čiučiurką suima ir, nuvedęs į kitą butą, jį smulkiai iškrato. Radęs pas jį du iš pašto gautus laiškus pasiima ir jį paleidžia. Atrodo, nedidelis dalykas, bet jis skaityklos lankytojams gero Įspūdžio nepadarė Maža to. Vietos lietuviai turi ir daugiau Įvairių nemalonumų. Tik visa laimė, kad jie nenusimena. Kaip buvo lietuviai taip ir pasilieka. Reikėtų pabarti tik kai kurias lietuvaites, kurios paskutiniu laiku mažai terodo tautiškumo susipratimo ir per daug vaikosi guzikuotus, šlekeckai kalbančius ponelius, kurie joms nesuteikia jokios garbės. O dabar apie bažnyčios tvarką. Kaip žinia, Švenčionėliuose Įsteigta parapija ir pastatyta bažnytėlė vienų lietuvių rūpesčiu ir lėšomis. Lenkai nieko nedavė. Bet dabar jie nori bažnyčioje turėti daugiau teisių, negu lietuviai. Jie net norėtų, kad būtų visai panaikintos lietuviškos pamaldos. Kaip jau buvo rašyta, dabar Švenčionėliuose yra susilipdžiusi „delegacija”, kuri dažnai važinėja pas arkivyskupą ir vis reikalauja kažkokių .malonių”. Pasirodo, kad tos „delegacijos” narių tarpe yra tokių, kuriems religiniai reikalai tiek rūpi, kaip pernykštis sniegas. Pirštas. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 89 (369) Vilnius 1932 m. lapkričio 9 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...