Aidas, 1939 m. rugpjūčio 15 d.
REGINOS MURAUSKAITĖS Manufaktūros ir Galanterijos KRAUTUVĖ ŠVENČIONĖLIAI (Geležinkelio aikštė Nr. 7) SIŪLO DIDELĮ PASIRINKIMĄ NAUJAUSIŲ RUDENS SEZONUI MEDŽIAGŲ. Duodama tam tikros kortelės, už kurias pirkėjai gali pasirinkti DOVANAI 2 auks. vertės prekių. Smulkiau sužinosite vietoje. Kainos pigios ir pastovios. Šaltinis: Aidas, Nr. 95 (177), 3 psl. Vilnius 1939 m. rugpjūčio 15 d. (antradienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. rugpjūčio 3 d.
Kaip buvo steigiamas “Ryto” skyrius. Kaip jau „Aide” buvo rašyta, š. m. liepos 2 d. Švenčionėliuose kūrėsi Vilniaus Lietuvių Švietimo Draugijos „Ryto” skyrius. Liepos 6 dieną skyriaus steigėjai patys asmeniškai įteikė Švenčionių apskrities storastijai pranešimą ir prašė jų skyrių užregistruoti. Storastijoje pareikalauta, kad pranešimas būtų apmokėtas 5 auks. 50 sk. žyminio mokesčio. Tam išpildyti duota laiko iki liepos 10 dienos. Kitaip, esą, pranešimas nebūsiąs svarstomas. Tuo reikalu steigėjai tuojau kreipėsi į Vilniaus .Ryto” draugijos centrą, kur sužinojo, kad tokiais atvejais „Ryto” skyrių pranešimai neprivalo būti apmokami žyminiu mokesčiu. Ta proga „Ryto” centras pats nusiuntė Švenčionių apskrities storastijos ištaigai raštą, paaiškindamas, kad pagal atitinkamą įstatymą tokiais atvejais žyminis mokestis neturėtų būti imamas. Liepos 12 d. skyriaus pirmininkas Rukšėnas gauna iš storastijos įstaigos raštą, kad iki liepos 15 d. savo skyriaus pranešimą apmokėtų žyminiu mokesčiu. Nuvykusiam Rukšėnui storastijos ištaigoje pasakoma: „Nori, kad pranešimas būtų svarstomas, tai mokėk žyminj mokestį, o ne tai pasiimk”. Matydamas, kad atsiėmus pranešimą ne ką telaimės, pirm. Rukšėnas žymini mokesnį 5 a 50 sk. sumokėjo ir pasiėmė pakvitavimą. Pagaliau liepos 28 d. skyriaus steigėjai gauna Švenčionių apskrities Storastos raštą, kuriuo pranešama, kad dėl saugumo, ramumo ir viešosios tvarkos Vilniaus Lietuvių Švietimo Draugijos „Ryto” skyrius steigti draudžiama. (To rašto nuorašas buvo įdėtas „Aido” 89(171) Nr. Red.). Skyriaus steigėjai dėl neigiamo Švenčionių Storastos sprendimo kreipėsi Vilniaus Vaivadijos įstaigon, kur tikisi susilaukti palankaus sprendimo. Šaltinis: Aidas, Nr. 90 (172), 5 psl. Vilnius 1939 m. rugpjūčio 3 d. (ketvirtadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. liepos 11 d.
Įsteigta Vilniaus „Ryto” 2 skyriai Vilniaus Lietuvių švietimo Draugijai „Rytui” pradėjus iš naujo savo veikimą, Švenčionėlių ir jų apylinkėm lietuviai gyventojai tuo gyvai susidomėjo ir sumanė susiorganizuoti į jo skyrius. Pabandyta įsteigti skyriai Švenčionėliuose ir Miežionėliuose. Švenčionėlių skyriui surinkta 30 parašų. Steigiamasis susirinkimas įvyko liepos 2 dieną. Jam pirmininkavo kun. Gajauskas, sekretoriavo J. Dilys. Įstatus paaiškinus, išrinkta pirmoji valdyba, kuria, sudaro: Jonas Rukšėnas – pirmininkas, Marė Savickaitė vicepirmininkė, sekretorius Veronika Dukslenė, iždininkas Grasė Grybauskaitė ir narys be ypatingu pareigų Napoleonas Matlukas. Revizijos komisija: Juozas Duksa, Jonas Kuprėnas ir Jadzė Saukaltė. Mležionėllų skyriaus steigiamajame susirinkime išrinksią valdyba yra tokia: Kazys Dnlgiedo pirmininkas, Antanas Burauskas vicepirmininkas, Mikas Sauka – sekretorius, Genė Gudelytė — iždininkas ir Knzys Sauka— narys be ypatingų pareigų. Revizijos komisija: Kostas Mastavičlus, Pranė Gudelytė Ir Antanas Laboga. Šaltinis: Aidas, Nr. 80 (162), 3 psl. Vilnius 1939 m. liepos 11 d. (antradienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. liepos 1 d.
Antroji ekskursija iš Lietuvos. Pirmoji, dotnuviskių choras, buvo pas mus per Sekmines, o šiomis dienomis Žeimenos upe praplaukė baidarininkų (kajakų) ekskursija iš 13 asmenų ir 7 baidarių. Jie į Švenčionėlius atplaukė birželio 22 d. 18 vai. Palikę baidares globoti P. P. W. (Pocztovve Przysposobienie Wojskowe), patys autobusu išvyko i Švenčionis. Ten ir nakvojo. Atgal grjžo apie vidudieni. Cia juos prie gelžkelio stoties pasitiko gausus vietos lietuvių būrys ir visus atvykusius apdovanojo gėlėmis. Prie upės įvyko labai širdingas atsisveikinimas. Žeimena juos nunešė, o mums paliko tik gilus įspūdis. Netikėtais svečiais susidomėjo ne vien lietuviai, bet daugumas ir lenkų. Greit visi sužinojo apie jų atvykimą ir bėgo žiūrėti. Ypač jų įvariaspalvės kepurėlės, ir bemaž kiekvieno kitokia, traukė visų akis. Pasirodė, kad jie įvairių korporacijų studentai, o vienas net iš Dotnuvos. Taip pat kiekvieno traukė žvilgsnį ir jų juodi, geltonai apsiūti su inkarų preišakyje, drabužiai. Tik gaila, kad labai trumpai teko juos matyti ir iš anksto apie atvykimą nieko nežinota. Vienas iš jų teisindamasis pasakė: „mums įdomiau dar taip netikėtai užklupti”. Ta proga tenka kai kuriuos asmenis iš vietinių inteligentų ir papeikti.. Jie žinojo prieš porą dienų apie jų atvykimą ir kažkokiais sumetimais niekam nepranešė, tik patys nuvyko pas upę pasitikti Ir kad ne vietos lenkai, nieks iš lietuvių butų nė nežinoję. Dėl tokio jų elgesio visi švenčionėliečiai yra pasipiktinę. Šaltinis: Aidas, Nr. 76 (158), 3 psl. Vilnius 1939 m. liepos 1 d. (šeštadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. birželio 24 d.
Rinkimai, deklaracija. Švenčionių valsčius yra padalytas į kelias rinkimų apygardas. Švenčionėlių apylinkyje Dotinėnų, Drstėnų, Juodlškėnų, Kūčių ir kitos seniūnijos sugrupuotos vienon Juodlškėnų (Jodziszkiartska) apygardon, kuri turėjo teisę rinkti keturius valsčiaus tarybininkus. Sudarius pirmą valsčiaus lapą, kandidatais buvo pastatyti vien poneliai, todėl lietuviai sudarė antra. Šaip taip jis buvo priimtas ir birželio 17 d. Juodlškėnuose jvyko rinkimai, į taryblninkus pateko vien lietuviai: Žukas, Vinčlūnas, Padlipskls ir Mastavičius. Poneliai balsavimą visai prakišo. Pilinski ir Žebrovski, pav., gavo vos po kelius balsus. Šiuo laiku labai dažnai praeina audros su perkūnija, kurios padaro nemaža Žalos Pereitą trečiadieni, artojui beariant, perkūnas nutrenkė arklį, stipriai sužeidė vieną žydę, išvarteliojo senus medžius, nutrenkė telefonų ir elektros vielas, net keliose vietose Švenčionėliuose per pora, naktų nebuvo elektros šviesos. Burmistrui V. Kutulovsklui birželio 14 d. nepriėmus prašymo iš Liudviko žygo, kuris prašė tautybės deklaracijos, šis nusiuntė minimą prašymą paštu. 15 d. Pašaminės Albertas Žygas dar kartą birželio 19 d. kreipėsi Kaltinėnų valsčiun, klausdamas, ar jau turi Įsakymą iš aukščiau, kad vaitai išduotų tautybės deklaracijas Vaitas ir šj kart atsakė, kad jokio naujo parėdymo jis nėra gavęs. Šaltinis: Aidas, Nr. 73 (155), 3 psl. Vilnius 1939 m. birželio 24 d. (šeštadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Aidas, 1939 m. birželio 22 d.
Liudas Žigas birželio 9 d. buvo nuvykęs magistratan išimti tautybės deklaraciją. Bet burmistras V. Kulukovskis atsisakė išduoti Ir visai prašymo nepriėmė. L. Žigas, perskaitęs “Aide” pranešimą, birželio 14 d. dar kartą nuvyko bet burmistras nedavė ir pareiškė, kad jis nėra gavęs jokio parėdymo iš aukštesnių įstaigų. Šaltinis: Aidas, Nr. 72 (154), 5 psl. Vilnius 1939 m. birželio 22 d. (ketvirtadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Nemokami skelbimai
