Švenčionėlių miesto teritorijos bendrasis planas
Patvirtintas Švenčionėlių miesto teritorijos bendrasis planas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-155. Bendrojo plano aiškinamasis raštas ( 7.0 Mb ) Pagrindiniai brėžiniai ( 10.6 Mb ) : Miesto išorės struktūra M 1:50 000 Teritoriniai reglamentai – pagrindinis brėžinys M 1:10 000 Urbanistinė struktūra, architektūrinė – erdvinė kompozicija M 1:10 000 Gyvenamoji aplinka, socialinė ir kultūrinė infrastruktūra M 1:10 000 Gamtinis karkasas M 1:10 000 Želdynai, rekreacinės teritorijos bei nekilnojamasis kultūros paveldas M 1:10 000 Susisiekimo infrastruktūra M 1:10 000 Inžinerinė infrastruktūra M 1:10 000 Teritorijų rezervavimas valstybės poreikiams M 1:10 000 Informacijos šaltinis:...
Vilniaus rytojus, 1937 m. spalio 8 d.
Švenčionėliai. Lietuvių liaudies namai jau ištuštinti. Kaip „Viln. Ryt.” 75 (887) nr. buvo rašyta, kad Švenčionėlių magistratas raštu yra įsakęs Švenčionėliuose esamus Lietuvių liaudies namus ištuštinti ir nugriauti. „Viln. Ryt.” 77(867) nr. buvo rašyta, kad tuose namuose gyvenęs bu v. lietuviškos skaityklos vedėjas J. Dilys jau išsikraustęs ir parašęs vidaus reikalų ministeriu skundą. Be to, jis apeliavo ir į Švenčionių apskrities seimelį. Savo apeliacijos skunde J. Dilys pažymėjo, kad jis esąs tik nuomininkas, o visi namų reikalai yra jų savininko kun. K. Pukėno. žinioje. Kun. K. Pukėnas dabar gyvena užsienyje ir apie namų griovimą iš magistrato negavęs jokios žinios, įsakyta išsikraustyti iš tų namų ir dviem lietuvaitėm tretininkėm. Kaip buvo rašyta, jos kreipėsi su prašymu, kad jų neverstų išsikraustyti, pas miesto burmistrą Vinskį, pas apskrities Storastą ir pas apskrities inžinierių. Negavusios teigiamo atsakymo rugsėjo 29 d. dar kartą kreipėsi pas Švenčionėlių burmistrą Ratvinskj, prašydamos duoti kitą butą, nes neturinčios kur kitur apsigyventi. Burmistras pasakė gyvenamųjų butų neturįs ir liepė kuo greičiausiai išsikraustyti, pažymėdamas, kad už pasipriešinimą būsiančios nubaustos 3 mėnesių kalėjimo. Jis paaiškino, kad toks esąs apskrities Storastos įsakymas. Lietuvaitės tretininkės—R. Garlytė ir O. Švaikiūtė—rugsėjo 30 d. išsikėlė gyventi pas gimines. Liaudies namai liko tušti. Koks jų bus tolimesnis likimas—nežinia. Spudys. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.79 (869) Vilnius 1937 m. spalio 8 d....
Vilniaus rytojus, 1937 m. spalio 1 d.
Švenčionėliai. Dėl Įsakymo nugriauti Lietuvių liaudies namus kreiptasi pas vidaus reikalų ministeriją „Viln. Ryt” 75 (865) nr. buvo rašyta, kad š. m. rugsėjo mėn. 18 d. Švenčionėlių magistratas raštu įsakė ištuštinti ir nugriauti 1934 metais Švenčionėliuose pastatytus Lietuvių liaudies namus. Dabar tenka pranešti, kad tų namų gyventojas — buv. lietuviškos skaityklos vedėjas J. Dilys ir lietuvaitės tretininkės O. Garlytė Ir O. Švalkiūtė, — rugsėjo mėn. 21 d. kreipėsi pas vietos burmistrą V. Ratvinskj, kad jiems duotų daugiau laiko surasti kitą gyvenamąjį butą. Burrn. V. Ratvinskis atsakė nieko negalįs padaryti ir patarė tuo reikalu kreiptis j Švenčionių apskrities Storastą. Tretininkės taip ir padarė. Jos buvo nuvykusios storastijos įstaigon rugsėjo mėn. 22 d., bet ten jų Storasta nepriėmė. Joms buvo pasakyta, kad kreiptųsi pas Švenčionėlių burmistrą. Kai jos paaiškino, kad pas burmistrą jau buvusios ir jis pataręs kreiptis pas Storastą, joms pasakyta, kad kreiptųsi pas apskrities seimelio inžinierių Šuminskį, kuris 1934 metais namus, prieš jų pašventinimą, su kun. A. Jakovaniu apžiūrėjo ir leido juos naudoti. Moterėlės nuėjo Ir pas inž. šuminskį, kuris joms pasakė, kad iš namų išsikraustytų, nes kitaip būsiančios iškraustytos prievartos būdu. Skaityklos vedėjas J. Dilys su savo šeima iš liaudies namų jau išsikėlė ir parašė vidaus reikalų ministeriu i generolui Skladkovskiui skundą, kuriame suminėjo šios bylos istoriją ir paprašė paveikti, kad Švenčionėlių magistrato sprendimas nugriauti Lietuvių liaudies namus būtų panaikintas. Be to, tiesioginiai tų namų savininkai apeliavo į Švenčionių apskrities seimelį. Lietuvaitės tretininkės, kurios turi jau po 60 metų, iš namų išsikelti neketina. Jo lauks, ką atsakys vidaus reikalų ministeris. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.77 (867) Vilnius 1937 m. spalio 1 d....
Vilniaus rytojus, 1937 m. rugsėjo 21 d.
Švenčionėliai. Ir Storasta susidomėjo lietuvių liaudies namais. „Viln. Ryt.” 71(861) nr, buvo rašyta, kaip vietos burmistras, policijos komendantas ir apskrities inžinierius apžiūrinėjo Švenčionėliuose prieš keletą metų pastatytus lietuvių liaudies namus, ir ką jie dėl šių namų tolimesnio naudojimo buvo pasakę. Dabar tenka pranešti, kad rugsėjo mėn. 7 d. tų pačių namų pažiūrėti buvo atvažiavęs ir Švenčionių apskrities Storasta St. Dvorakas. Jis buvo atvažiavęs su apskrities saugumo referentu Maščiku Atvažiavę prie namų, storasta pasiliko taksiuke ir į namą žiūrėjo tik iš oro, o Maščikas buvo įėjęs į vidų. Ten radęs darbininkus teiravosi, kas jie esą ir kas šiuos namus administruoja. Jam buvo atsakyta, kad anksčiau administravusi Liet. šv. Kazimiero draugija, o dabar, kai šiuose namuose veikęs šios draugijos skyrius ir skaitykla jau yra apskrities Storastos uždaryta, — administruoja kun. K. Pukėnas. Spudas Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.74 (864) Vilnius 1937 m. rugsėjo 21 d....
Vilniaus rytojus, 1937 m. rugpjūčio 24 d.
Švenčionėliai. Žydai konkuruoja ir su lietuviais. Sustiprėjus priešžydiškai akcijai, Švenčionėlių žydai pradėjo varyti smarkią konkurenciją ne vien lenkų, bet ir lietuvių krautuvėms. Švenčionėliose yra dvi lietuvių krautuvės: J.Dilio valgomųjų ir galanterijos, J. Rukšėno odos. Anksčiau Švenčionėliuose buvo tik dvi žydiškos odų krautuvės. Dabar, įsisteigus J. Rukšėno krautuvei, atsirado dar ir trečia žydiška krautuvė. Šios žydų krautuvės konkurenciją varo tokiu būdu. Vienas lietuvis nusipirko J. Rukšėno krautuvėje odos. Gatvėje susitikęs žydiškos krautuvės savininkas (Gurevičius) įkalba, kad nupirktą odą jis J. Rukšėnui sugrąžintų ir pas jį tos pačios rūšies nusipirktų pigiau. Menkos tautinės nuovokos žmogelis žydo ir paklausė… Užtai žydas jam pardavė odos 12 auks. pigiau ir dar davė pusbutelį degtinės. Arba kitą kartą moterėlė nori: J. R. krautuvėje nusipirkti batus, kurie pačiam krautuvininkui kaštuoja 9 auks. Žydas moterėlę pasišaukia ir tokius pat batus parduoda už 6 auks. Bet dar negalas. Konkurencijai išlaikyti žydai pinigų negaili. Jie parduoda net su nuostoliais, kad tik kas pas juos pirktų.Štai faktas. J. R. savo krautuvei parūpina odų iš Vilniaus lietuvių fabriko „Odos”. Žydų krautuvės irgi parsigabena iš to paties fabriko, užmoka tiek pat, kiek J. R., bet pardavinėja pigiau, negu J. R. ir net piginu, negu pačioms kaštuoja. Žinoma, žydai taip daro tik pradžiai, norėdami prisivilioti daugiau nuolatinių pirkėjų. Be to, jie kar tais sugeba sverdami ir „nusukti o mūsų žmoneliai, to viso nesuprasdami, aplenkia lietuviškas krautuves ir eina pas žydus… Žydai, taip nedaro. Tegu nežydiškoje krautuvėje jiems pardavinės pigiausiai jie vis dėlto pirks tik žydiškose. O mūsų žmonės sugeba net nupirktus daiktus savo krautuvėms sugrąžinti… Gėdai Savas. Švenčionėliai. Dėl vaikų katechizacijos. Praėjusios savaitės „Vilniaus Rytojaus” vaikų priede „Aušrelėje” buvo jdėta Švenčionėlių parapijos lietuvių vaikų nuotrauka su pažymėjimu, kad tie vaikai šią vasarą pirmą kartą ėjo išpažinties ir priėmė šv. Komuniją. Ryšium su tuo reikėtų nors trumpai parašyti, kaip tų vaikų katekizaciją buvo vedama. Anksčiau Švenčionėlių parapijoje buvę kunigai klebonai visos, parapijos vaikų katechizaciją vesdavo patys arba kas kitas surinkęs visus vaikus į būrį. Dabartinis Švenčionėlių parapijos, klebonas kun. Bazevičius bendrą visos parapijos vaikų katekizaciją panaikino, palikdamas šį darbą- atlikti mokyklų prefektui, mokytojams arba patiems tėvams. Jis paskui tik praneša, kad vaikai (mokytojų ir tėvų paruošti) ateitų pas jį išlaikyti egzaminų. Per egzaminus kun. Bazevičius lietuvių vaikus labai „spaudžia”, daug reikalauja. Pavyzdžiui, šią vasarą iš keliasdešimt paruoštų lietuvių vaikų prileido prie pirmosios išpažinties tik keliolika. Yra sodžių, kur iš keliolikos paruoštų vaikų nepriėmė ne vieno, pav., iš Dotinėnų,Miežionėlių, Kvedariškės ir kitur. Tuo tarpu kurie iš lietuvių vaikų panorėjo egzaminuotis lenkiškai, Iš tų reikalavo labai mažai — pakako tik.persižegnoti ir mokėti po porą žodžių poterių ir katekizmų. Tokia egzaminavimo tvarka daug kam davė progos pamanyti, kad kun. B, per katekizaciją nori sumažinti lietuvių vaikų skaičių,...
Vilniaus rytojus, 1937 m. liepos 9 d.
Švenčionėliai. Negauna paramos. Švenčionėliuose kurį laiką veikė Liet. Šv. Kazimiero d-jos skaitykla. Jos vedėjas J. Dilys buvo apdraustas Visuomenės Draudimo įstaigoje (CJbezpieczalnia Spoleczna). Iš jo algos kiekvieną mėnesį buvo šiai įstaigai atskaitomas tam tikras mokestis. Praėjusiais metais administracinei valdžiai Liet. Šv. Kazimiero d-jos veikimą Švenčionių apskrityje sulaikius, tuo pačiu nustojo veikusi ir jos skaitykla Švenčionėliuose. Skaityklos vedėją draugija nuo darbo atleido. Atleistasis, kaip bedarbis, pasinaudoja turima teise ir kreipėsi, į Visuomenės Draudimo įstaigą, prašydamas jam: priklausomos paramos. Šios įstaigos centras; Varšuvoje bedarbiui vedėjui pranešė kad jis negausiąs jokios paramos, nes jis esąs atleistas iš jo paties priežasties. Vedėjas apeliavo Vilnaus vaivadijos įstaigon su įrodymais, kad jį atleidusi nuo darbo draugija, kai jau nebegalėjo veikti jo vedama skaitykla. Birželio mėn. 15 d. vedėjas J. Dilys gavo ir iš vaivadijos neigiamą atsakymą, kuris irgi paremtas panašiais motyvais. Dabar šioje apylinkėje iš kiekvieno darbininko-amatininko reikalaujama turėti „amato lapą” („Karta rzemiešlnicza”). Birželio mėn. 25 d. buvo pakviestas Švenčionių apskrities storastijos įstaigon buvęs Miežionėlių Liet. šv. Kazimiero d-jos skyriaus pirmininkas Kazys Verikas, kuriam buvo prikišama, kad jis, neturėdamas reikalingo lapo, verčiasi dailidės amatu, turįs dirbtuvę ir dar esąs pasisamdęs darbininką. K. Verikas su liudytoju visa tai užginčijo. Po tardymo K. Verikas Storastos sprendimu nubaustas 10 auks. arba 5 dienų areštu. Žinąs. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr.53 (843) Vilnius 1937 m. liepos 9 d....
Nemokami skelbimai
