Vilniaus rytojus, 1932 m. birželio 18 d.
Švenčionėliai. Pavasarį pasklydo gandai miestelyje kad vietos Šv. Kazimiero D-jos skyrius mano įsteigti Švenčionėliuose lietuvių skaityklą; bet jos iki šiol vis neturime. Girdėjome, kad skyriaus vaidybos yra jau nuo senai gautas leidimas skaityklai daryti. O ji taip reikalinga ir visų laukiama ne tik miestely, bet ir apylinkės sodžių. Ko laukti? Gulbė. Švenčionėliai. Švenčionėlių parapijoje daugumą sudaro lietuviai. Pamaldos bažnyčioje yra padalintos pusiau: vienas sekmadienis lietuvių, kitas— lenkų. Kadangi bažnytėlė maža ir negali patalpinti savo parapijiečių, tai sekmadieniais ir šiaip šventadieniais klebono A. Jakavonio laikomos dvejos mišios. Vieną sekmadienį pirmos mišios lietuviams, antros (suma)—lenkams. Jau kitą sekmadieni pirmos mišios lenkų, o suma— lietuviams. Nuo pernai metų gegužės ir birželio pamaldos, kas diena 6 val. vakaro lenkams, o 7 v. v, lietuviams. Bet lenkai vis dar su tuo negali apsiprasti. Ko pykti? Be skriaudos. Kiekvienas, į savo pamaldas atėjęs, garbina Dievą. Lietuviai suorganizavo stiprų bažnytinį chorą; Jame dalyvauia giesmininkai iš Švenčionėlių, Miežionėlių, Vėjinės, Platumų ir Sudatos (buvo ir iš Veikūnų sodžiaus choristu., bet išsirašė, sako į „koją”) Sekmadieniais, kai gieda mišias ar taip šv, giesmes, tik klausyk. Pažymėtina, kad bažnytinės giesmės giedamos sulig naujausių gaidų, Greitu laiku choras žada pasirodyti su naujomis mišiomis; garbė choristams! Tik gaila, išvažiavus B. Jasiulioniui ir E.Jasiulionienei, choras neteko dviejų gerų giesmininkų ir vedėjų. Choras vedamas vietinio vargoninko p. J. Subačiaus, Jau ne kartą buvo pasirodęs Švenčionėlių ir Miežionėlių lietuviškuose vakaruose. Pageidaujama būtų, kad prie choro prisidėtų Dotinėnai, Melagėnai, Grybai. Girdėti, kad ir kitų sodžių jaunimas turįs gerų balsų. Gulbė. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 48 (328) Vilnius 1932 m. birželio 18 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1932 m. birželio 15 d.
Švenčionėliai. Čia mums būtinai reikalinga skaitykla. Tai būtų vienintelis ir svarbiausias kultūros židinys. Yra čia L. Š. K- D. skyrius, kuris turi gana daug laikraščių, knygų ir žurnalų, tik nėra vietos, kur galima būtų susirinkti ne tik mums, bet ir žmonėms iš apylinkių. Skaityklos reikalu mes jau pradėjome rūpintis ir tol nesiliausime, kol ją įsteigsime. Narys. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 47 (327) Vilnius 1932 m. birželio 15 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1932 m. gegužės 28 d.
Švenčionėliai. Visuotinio krizio leteną pajuto ir mūsų miestiečiai. Nedarbas ir skurdas vis labiau slegia visus darbininkus, kurių daugiausia yra prie geležinkelio; juos valdžia arba visai šalina arba mažina darbo dienas. Kol miškuose buvo kertami medžiai, tai dar kai kas užsidirbdavo nors 1 auks. į dieną; atėjus pavasariui ir padaugėjus darbininkų skaičiui, mokėta tik po 80 skatikų. Bet dabar, iškirtus apylinkėj miškus, ir to uždarbio nėra. Garsi siaurojo geležinkelio garvežiu ir vagonų dirbtuvė vis labiau smunka. Daugelis darbininkų atstatyta visai, kiti perkelti į emeritūrą, kuri siekia apie 30 auks. Kai kurie darbininkai ieško darbo prie plačiojo geležinkelio, bet ir ten sunku kas gauti, nes dirbama vos po 17—20 dienų. ‘ per mėnesį. Be to, kalbama, kad dirbtuvės ir siaurasis geležinkelis Švenčionys— Kobilnykai būsią sulikviduoti; traukinėlis, esą, vaikščiosiąs tik iki Švenčionių. Bet ir tam traukinėliui nesiseka, jį nurungia autobusai, kurie keleivius vežioja jau už 50 skatikų. Apskritai, čia viskas tik likviduojasi, nedarbas plinta, skurdas didėja. Dalis darbininkų dar tikisi užsidirbsią pas žydus, skaldant jiems malkas, nors po 50 skat. per dieną. Negerovė pas mus, negerovė! Darbininkas. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 42 (322) Vilnius 1932 m. gegužės 28 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1932 m. gegužės 7 d.
Švenčionėliai. Neleido Lietuviško vakarę, Švenčionėlių Liet. Šv., Kazimiero Dr-jos skyrius norėjo balandžio 24 d. surengti Kirdeikių kaime lietuvišką vakarą. Tuo reikalu parašė storastijai prašymą. Atsakymą gavo net balandžio 26 d. | skyriaus valdybos prašymą storastija atsakė neigiamai. Bet davė teisę per 14 d apeliuoti per storastija vaivadijon. Storostijos atsakymas remiamas visa eile įvairių įstatymų, parėdymų, įsakymų. Atrodo, kad lietuviško vakaro surengimas yra nepaprasčiausias dalykas. Vakarėlio rengėjai, užuot apeliavę, nusiuntė storastijai antrą prašymą ir dabar laukia atsakymo. Tikisi, kad šį kartą storastija duos leidimą, nes vakarėlio programa yra visai nekalta. Vakarėlis rengiamas tik jaunimo švietimo ir kultūrinimo tikslu, tad ar galima toks darbas trukdyti? Saulenas. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 36 (316) Vilnius 1932 m. gegužės 7 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1932 m. balandžio 30 d.
Švenčionių apskr. Švenčionėliai. Dėl mokyklos ir vakarinių kursų. Švenčionėliai nors daugiau lietuviškas negu lenkiškas miestas, bet čia yra tik Liet. Šv. Kazimiero Draugijos skyrius. Kitokie mūsų Švietimo ir kultūros židiniai čia sunku įkurti. Susipratę Švenčionėlių lietuviai norėtų turėti nors lietuvišką pradžios mokyklą ir suaugusiems vakarinius kursus. Bet ir to jiems neleidžia. Lietuviškos mokyklos ir vakarinių kursų jau ne kartą buvo prašyta—ir vis gautas neigiamas atsakymas. Pavyzdžiui, vietos Liet. Šv. Kazimiero Dr-jos skyrius pernai rudenį prašė mokyklų inspektorato ir kurą tori jos, kad leistų įsteigti suaugusiems vakarinius kursus. [ prašymą neseniai gautas tokio turinio atsakymas: „Liet. Šv. Kazimiero Dr-jos skyriui Švenčionėliuose. Vilniaus Apygardos Mokyklų Kuratorija. Nr. 1—10094/31. 1932. IV. 8 d. Reikalas: koncesija vesti suaugusiems vakarinius kursus. Remdamasis 1.919 m. spalių 11 d. Rytų Žemių Generalio Komisaro Laikinuoju Įsakymu (Rytų Žemių Vyr. Dienr. Civ. valdybos Nr. 31. 1919 m. lapkričio 18 d., poz. 340) į Liet. Šv. Kazimiero Dr-jos skyriaus valdybos prašymą leisti suaugusiems vakarinius kursus atsakau neigiamai, dėl stokos sąlygų, numatytų aukščiau minėto įsakymo 3 par. 13 skyriuje. Apygardos mokyklų kuratorius) K. Szelągowski. Vadinasi, gautas neigiamas atsakymas dėl stokos tam tikrų sąlygų. Bet kokios turėtų būti tos sąlygos — nepaaiškinta. Žmonės rašytų įstatymų ir įsakymų nežino, tad kaip jie gali tas sąlygas patenkinti? Jis. Švenčionėliai. Pernai buvo suareštuoti keli vietos Liet. šv. Kazimiero Dr-jos skyriaus valdybos nariai. Kai kurie dar ir dabar sėdi Lukiškių kalėjime. Dėl to kurį laiką skyriaus veikimas buvo apmiręs. Bet šiemet vėl susitvarkyta. Naujai valdybai vadovaujant jau surenku keli vakarai Švenčionėliuose, Platumose, Juodišky ir balandžio 24 d. Kirdeikiuose. Reikėtų skyriui palinkėti, kad ir toliau nesiliautų dirbęs švietimo ir kultūros srity. Pats. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 34 (314) Vilnius 1932 m. balandžio 30 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1932 m. kovo 26 d.
Švenčionėliai Reikalinga skaitykla. Jau kelinti metai Švenčionėliuose veikia net kelios lenkų viešos skaityklos, o tuo tarpu lietuviškos nė vienos nėra. Būtų gerai, kad Liet. Šv. Kazimiero Draugija, turėdama čia savo skyrių, įsteigtų savo skaityklą, kuri turėtų daugiau lankytojų, nekaip lenkų skaityklos. Skyriaus nariai ir jų simpatikai nors galėtų tinkamai išnaudoti laisvas valandas ir pasiskaityti įvairių laikraščių, kurių ne kiekvienas atskirai gali gauti. Šventadieniais skaityklą galėtų lankyti ir tolimesnių vietų žmonės. Tad, iš tikrųjų reikėtų šiuo reikalu susirūpinti ir lietuvių skaityklą ‘Švenčionėliuose būtinai įsteigti. Taip pat Švenčionėliuose reikalinga ir lietuviška mokykla, nes vietinėj lenkų mokykloj lietuviškai visai nemokina. Jau ne kartą buvo prašyta, kad Švenčionėliuose būtų įsteigta lietuvių mokykla, bet vis neišklausyta. Kai kurie tėvai, brangindami lietuvių kalbą, savo vaikus mokina lietuviškai namie. Šiaip ar taip, reikėtų dar kartą pabandyti. Jei susipratę lietuviai drąsiau paklabentų, tai, galimas dalykas, lietuviškos mokyklos tikrai susilauktų. Tuo tarpu žemesnių skyrių vaikus reikėtų lietuviškai namie mokyti, o vyresniųjų skyrių paruošti į Švenčionių lietuvių gimnaziją. Švenčionėliai. Sunku darbininkams. Kaip kitur, taip ir čia sunki darbininkų būklė. Padidėjus nedarbui, kai kam gyvenimo sąlygos visai nepakenčiamos. Kurie turi šiek tiek žemės, dar gali šiaip taip verstis, bet bežemiams tai skurdas didžiausias. Daugumas tikėjosi žiemos metu. gausią darbo miške. Bet ir čia apsivilta, Prasidėjus darbui prisirinko iš visos apylinkės daugiau darbininkų, negu miške medžių. Žinoma, gavo darbo dalis. Bet ir tie nekiek teuždirba. Per dieną gauna 50 skatikų — vieną auksiną. Na ir gyvenk, kad nori. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 25 (305) Vilnius 1932 m. kovo 26 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
