Viltis, 1914 m. rugsėjo 17 (30) d.
Noriu sužinoti, kur apsigyveno Agota ir Viktė Benešiunyčios iš Aukštosios Panemunės. Vargonininkas J.Kudirka, Švenčionėliai (st. Novo-Svenciany). Šaltinis: Viltis, Nr. 208 (1156) 1914 m. rugsėjo 17 (30) d. ...
Viltis, 1914 m. liepos 4 (17) d.
Švenčionėliai, Švenč. apskr. Laukiant traukinio ar šiaip kokiam reikalui sustojus Švenčionėliuose, labai daugelis kunigų atlanko ir mūsų bažnytėlę. Vasarą retą dieną kad koks kunigas neužeitų. Dideliai keista tik, kad kiekvienas čia vis pradeda kalbėti lenkiškai. Per šešis mano čia gyvenimo metus tik du kunigai prakalbėjo lietuviškai. Stebėtina nedrąsa tų kunigų, kurio čia bijo su lietuviška kalba pasirodyt, kaip kad Švenčionėliai rodos butų Lenkų žemėje. O visi čia lietuviškai moka kalbėti, netik bažnyčioje, bet ir miestely ir kiekvienoje žydo krautuvėje, išskiriant vartotojų krautuve. Reikia tik prakalbėti lietuviškai. Dabar gi kunigui užkalbinant lenkiškai, turi ir atsiakyti lenkiškai. Reikėtų daugiau energijos turėti. Šaltinis: Viltis, Nr. 146 (1094) 1914 m. liepos 4 (17) d. ...
Viltis, 1914 m. liepos 1 (14) d.
Švenčionėliai. Švenč. apskr. nusišovė pašto viršininkas pašto skyriaus bute. Sako nusižudęs, kad jį tarnystėje pažeminę ir del atsiskyrimo su moterim. Šaltinis: Viltis, Nr. 143 (1091) 1914 m. liepos 1 (14) d. ...
Vilniaus žodis, 1935 m. sausio 11 d.
Švenčionėliuose dabar yra du kunigai: klebonas B. Bazevičius ir prefektas S, Lachovičius, bet nei vienas nemoka lietuviškai. Šią vasarą, kadangi nebuvo kam mokina katekizmo, tai daugumas lietuvių vaikų liko be pirmos išpažinties, ypač Mėžionėlių sodžiaus. Kun. Bazevičius, nors yra pažadėjęs išmokti lietuviškai, bet jau bus pusė metų kaip jis yra Švenčionėliuose, o vis dar iš bažnyčios daro cirką. Kai kurie žmoneliai jau atprato nuo bažnyčios, jeigu kas ateina, tai ne mišių, o pamokslo klausyt, norėdami gardžiai pasijuokti. Apie kirčius ir kalbos nėra, o žodžius šit kaip ištaria: 1) vietoje išdygo kūkalių — skaito „išdygo kukelių”; 2) skaisčiausioji — „kačiausioji”; rąžančius—„rožunčius”; paslaptis—„pašilapštis” ir f. t., retai kurį žodį teisingai ištaria. Klausydamas jo kalbos išsivaizdinį, kad latviškai kalba ar kaip kitaip. Prieš Visų Šventę paskelbė klebonas iš Labai smagus dalykas, kad daugely vietų žmonės naudojasi mūsų paskelbta ketveriukių sistema. Susideda keturiuos po pusantro zloto ir siunčia 6zl. prašydami siuntinėti 1935 m. „Viln. Žodį”, Kai kuriuos sodžiuos žmonių susiburiamą net į 5 ketveriukes. Dėl to prenumeratorių skaičius labai Žymiai auga. Su kitu „Viln. Žodžio” numeriu gaus kalendorių visi, kurie atsiuntė pasieniui po 2 zl. ir kurie grupėmis po 1 zl. 50 gr. prašome savo bičiulių laikraštį stropiai platinti ir toliau. pamokslo, jog nevalia bus pirkti žvakės kur kitur, tik pas jo nurodytą asmenį, kurs bus apsivilkęs kamža, nes jis pardavinės klebono atvežtas ir būk tai vien vaškines. Mat klebonas yra neturtingas, o visi kiti turtuoliai, tai išgalvojo atimt nuo kitų duonos kąsnį, kad pačiam daugiau uždirbti. Visų Šventėje, tiesa, tas klebono išrinktasis sėdėjo ant šventoriaus prie bažnyčios, o Vėlinėse įsinešė net prieangin bažnyčios, turbūt, kad atrodytų žmonėms stebuklingiau ir daugiau patraukiančiai. Dar, be to, bemaž kiekvieną šventadienį, klebono skaitoma „garą katalikė” Jankoškienė, atsinešus papažasty didžiausius glėbius laikraščių bažnyčion, pardavinėja juos ir taip švaistosi, kaip didžiausia tvarkytoja. Lietuviai pereitą pavasarį griežtai užprotestavo, jog nestatysią naujos pradėtos bažnyčios, kol esamą klebonas neišvažiuosiąs. Bet jis, turbūt, tikisi pamažu pritraukti ir lietuvius. Sugalvojo ateinantį pavasarį statyti „cegelnią” (plytų dirbtuvę), o cegelninku aprinko savo esamą „zvaniką” Šiekštelę, tai inžinierius bus. Klebonas, tikisi uždarbio pagalba pripratinti ir prisitraukti lietuvius prie šio fabrikėlio. Bet yra gandų, kad lenkai jau bemaž yra nusistatę atsiskirti nuo lietuvių, nupirkti iš vieno žydo buvusį prieš karą muro malūną, kuris dabar yra apnaikintas ir nenaudojomas, ir iš to rūmo pasidaryti sau lenkišką bažnyčią. Mat, bijo, kad lietuviai nuo savo žemės nenustumtų juos. Šaltinis: Vilniaus žodis, Nr. 1 (129) 1935 m. sausio 11 d. Leid4jas ir atsak. redaktorius Jonas...
Vilniaus žodis, 1935 m. birželio 1 d.
Švenčionėliai. Per vizitaciją įskundė kun. Bazewiczius ark. Jaibrzykovskiui lietuvius, kad, girdi, atsirandą vienas kitas lietuvis ir kurstąs parapijiečius prieš jį. Kunigo kambariuosna,. kur tarėsi,susirinkusios lenkų organizacijų delegacijos, norėjo įeiti ir lietuvių delegacija reikalauti liautis toliau juos skriaudus, tačiau nebuvo įsileista. Vėliau betgi ark. Jalbrzykovskls užšukė ir pas lietuvius sakydamas: pažiūrėsiu, pagalvosiu ir p. Kai kurie lietuviai, kai jų nepriėmė, pradėjo kalbėti: nereikalingi mes, nereikalingas jis mums. Šaltinis: Vilniaus žodis, Nr. 16 (144) 1935 m. birželio 1 d. Leid4jas ir atsak. redaktorius Jonas Latvys 1935 m. birželio 1...
Vilniaus aidas, 1926 m. kovo 9 d.
Švenčionių apsk.Griūva mūsų senos girios. Mūsų apylinkėj daug miškų išnaikinta per karą, bet dabar jau baigia likučius. Šiemet kerta Veikūnų miško 7 dešimtines, Baltaraiščio apie 8 d., Pakretonėj apie d., Antaledej apie 50 d. ir kitur. Patys miškų sargai ragina žmones, kad skubėtų kirsti ir vežti, nes tai esą paskutiniai miškai. Kiti met nebebusią nei miškų,nei darbų. Reikėsią ir roges padžiauti. Šaltinis: Vilniaus aidas, Nr. 27 (160) Vilnius 1926 m. kovo 9 d....
Nemokami skelbimai
