Lietuvos žinios, 1924 m. liepos 19 d.
NAUJIEJI ŠVENČIONYS. Lenkų krikščionys demokratai Vilniaus kraite. (Švenčionėliai). Dar kovo mėn. buvo čia atvykęs medžioti Varšavos seimo atstovas kun. Ilšanskis. Švenčionėliuose 6 val. vakare buvo sutaisęs paskaitą ir pasakojo, kad Lenkijai dė lto labai nesiseka, kad jie esą nuolaidūs, ir nemoka tvarkytis. Kitaip tvarkosi čekai, Dabar su lenkais net francūzai mažai skaitosi. Paskaitoj nurodė, kad čekai ir lietuviai geriau susitvarkę, negu lenkai, nes pas Čekus ir lietuvius ministeriai ilgiau esti vietoje. Pas lenkus ne kelios, bet keliolika jau buvę ministerių atmainų Apie Švenčionių lenkų gimnaziją išsireiškė, kad joje nieko gero nėsą. Verta esanti, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai eitų arti. Nesusilaikė gale nepamelavęs, būtent: ėmė pasakoti, kad lietuvių čia seniau nebuvę, tik lenkai, Nabagas matyt, to nežino, kad nesenai Švenčionėliai atsirado. Seniau čia buvo miškai ir smėlynai. Baigdamas ragino visus rašytis į krikščionių demokratų partiją. Tai išgirdusi publika pasiskubino sprukti pro duris, voš keturi „govordo” su p. Poniatovskiu, kurį lietuviai nuo bolševikų išgelbėjo, užsirašė. Jie sudarė Švenčionėliuose lenkų krikščionių demokratų komitetą. Laikinojo Komiteto protestas. Laikinasis Vilniaus Lietuvių Komitetas, apsvarstęs savo posėdyje liepos m. 3 d. š, m. Lenkijos vyriausybės patiektus seimui mažumų teisių įstatymų projektus ir matydamas 1) kad šie projektai išskirdami Švenčionių ir Vilniaus, Trakų apskričių lietuvius ir suteikdami jiems Šiek tiek kalbos teisių, visai nutyli teises lietuvių, gyvenančių Lydos, Ašmenos, Breslavo. Gardino, Suvalkų (Seinų) apskrityse; 2) kad neteisingai mažina lietuvių teises palyginus su ukrainiečiais ir gudais; 3) kad nepripažįsta lietuviams . teisių prie vidurinių mokyklų, valstybės lėšomis laikomų, apie kurių reikalingumą jau šiandien ganėtinai kalba dabar esamų žemesnių ir vidurinių mokyklų (Vytauto Didžiojo gimnazija, Švenčionių gimnazija, „Ryto” Mokytojų Seminarija) mokinių skaičius; 4) kad valstybinės liaudies mokyklos su lietuvių dėstomąja kalba įstatymų projektu apstatomos tokiomis sąlygomis, jog tik su dideliu vargu galima bus jos atidaryti; 5) kad lietuvių gyvenamose vietose aiškiai privilegijuojamos lenkiškos mokyklos,— laiko, kad šie įstatymai neapdraužia lietuvių tautinių ir kultūrinių teisių ir neduoda galimybės visiems krašto lietuviams laisvai plėtoti savo tautybę. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 161 1924 m. liepos 19...
Lietuvos žinios, 1923 m. sausio 27 d.
Lenkų policija nenustoja globojus lietuvių mokyklas. Ji užklupo mokytoją E. Steckytę, pasodino kalėjiman ir grasė išvežti neutralėn juoston. Pareikalauta galų gale 50 tūkstančių markių. Kai pinigai buvo sumokėti, mokytoją paleido. Atsitiko tai rugpjūty 1922 m. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 22 1923 m. sausio 27...
Lietuvos žinios, 1923 m. kovo 3 d.
ŠVENČIONĖLIAI. (Švenčionių ap.) Vietos slaptosios policijos agentas Moskva pasikvietė vieną P. sodžiaus gyventoją ir ėmė klausinėti, kas rašo korespondencijas į „Garsą”. Atsakius, jog nežinąs, ėmė visaip bauginti. Nieko nepešęs Moskva, uždraudęs skaityti ir rašyti į laikraščius, pilietį paleido. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 51 1923 m. kovo 3...
Lietuvos žinios, 1923 m. balandžio 7 d.
Aplenkėjimas. Mūsų miesčiukas paskutiniu laiku daug sulenkėjo. Kai kurie išsigimėliai daro lietuviams kliūčių. Taip, pašto tarnautojas lietuvis vedė lenkę ir taip pasikeitė, jog net po sodžių agitavo, kad nesteigtų lietuvių mokyklų, pagalios su inspektoriaus pagalba uždarė lietuvių mokyklą. Mat buvo valdžios laikoma. Dabar Švenčionėlių lietuviai steigia privatinę lietuvių mokyklą ir savo vaikų neleis į svetimas mokyklas. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 77 1923 m. balandžio 7...
Lietuvos žinios, 1915 m. vasario 6 d.
Veiverių mokytojų seminarija persikraustė į Švenčionėlius. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 15 1915 m. vasario 6 d. ...
Lietuvos žinios, 1914 m. gegužės 22 d.
Retai kur rasite tokių tamsybių, kaip pas mus. Taip, sakysime, nors vietos kunigas gavėnios pradžioje paskelbė iš sakyklos, kad dabar galima valgyti su pienu, bet žmonės nevalgė, nes bijojo, kad per Velykas reikės stovėti «kairėje», tai, girdi, žmonės juoksis, o be to ir per paskutinį Teismą irgi reikės stovėti kairėje. Čia yra „Ryto” skyrius ir laikraščių daug pareina, vis klėrikalės pakraipos, bet žmoneliai mažai jais naudojasi. Yra, teisybė, keliolika apsišvietusių, kurie noriai skaityklą lanko. Knygų irgi nemaža. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 110 1914 m. gegužės 22 d. (birž....
Nemokami skelbimai
