Aidas, 1938 birželio 10 d.
Plinta ligos. Švenčionėliuose ėmė plisti limpamosios ligos. Daugiausia sergama vidurių šiltine. Kai kurių namai uždaryti ir ant durų prikalti skelbimai, kad juose sergama limpamąja liga. Dėl šių ligų vietos žmonės ir kalėjiman neimami. Pavyzdžiui, šiomis dienomis vienas vietos žmogus buvo nuvykęs j Švenčionis ir ten, kai nubaustasis, turėjo būti uždarytas kalėjiman. Bet kalėjimo administracija jo nepriėmė tik todėl, kad Švenčionėliuose siaučiančios limpamosios ligos. Šaltinis: Aidas, Nr. 12, 3 psl. Vilnius 1938 birželio 10 d. Leidėjas ir atsak. redaktorius Liudvikas...
Aidas, 1938 gegužės 24 d.
Atvežtas a. a. Vl. Jurkuvėno kūnas. Gegužės 13 dieną Iš Vilniaus į Švenčionėlius autobusu atvežtas a. a. Vlado Jurkuvėno kūnas. Iki šiol jis buvo palaidotas Vilniuje kareivių kapinėse. Jo motinos Sofijos Jurkuvienės rūpesčiu buvo išgautas Vilniaus miesto Storastos leidimas- velionies kūną iškasti ir atvežti į Švenčionėlius. Vietos klebonas kun. Bazevičius atvežtą a.a. Vlado Jurkuvėno kūną priėmęs į bažnyčią, gegužės 14 d. atlaikė už jo vėlę gedulines pamaldas ir palydėjo į kapines. A.a. Vladas Jurkuvėnas gimė 1912 m. spalių 27 d. Pradžios mokslą įgijo Adutišky, „Ryto” mokykloje. Po to mokėsi Švenčionių Lietuvių gimnazijoje, kur pabaigė 6 klases. Toliau mokėsi Borūnų ir Švenčionių valstybinėse mokytojų seminarijose. Pastarąją pabaigė 1936 m. Besimokydamas velionis dalyvavo lietuviškame organizuotame darbe. Atostogų metu padėdavo Švenčionėlių jaunimui rengti lietuviškus vaidinimus ir bendras kultūrines pramogas. Šaltinis: Aidas, Nr. 8, 3 psl Vilnius 1938 gegužės 24 d. Leidėjas ir ats. redaktorius -Liudvikas...
Aidas, 1938 gegužės 17 d.
Švenčionėliai. Dėt pamaldų. Vietos klebonas kun. Bazevičius vis dar keičia vietos bažnyčioje pridedamųjų pamaldų tvarką. Pagal lig šiol nustatytą tvarką vieną savaitę per visas dienas pridedamosios giedamos pamaldos buvo lenkiškos, kitą savaitę—lietuviškos. Kitos savaitės pamaldos prasidėdavo šeštadieniais po mišparų. Jeigu būdavo lenkų savaitė, tai Šeštadieni po mišparų jau galėdavo giedoti lietuviai, ir atvirkščiai. Bet kun. Bazevičius tokią tvarką jau yra pakeitęs; Pav., gegužės 9 ir 10 dienomis čia buvo keturiasdešimtiniai atlaidai. Jie prasidėjo lenkams skirtoje savaitėje (šeštadieni), todėl po mišparų: jau turėjo giedoti lietuviai. Bet tą dieną kun. B. padarė lankams gegužines pamaldos ne prieš, bet po mišparų. Be to, lenkiškai buvo giedama dar ir po gegužinių, uždarius Šv. Sakramentą. Kadangi toks pamaldų, keitimas yra buvęs ne kartą, tai Švenčionėlių reikalu ketina kreiptis pas arkivyskupą, kad jis išakytų vietos bažnyčioje nustatyti pastovią lietuviškų ir lenkiškų giedojimų tvarką. Švenčionėlių liaudies mokyklos prefektas kun. Lachavičius jau yra iškeltas i Turmontus, o jo vieton yra paskirtas kun. J. Haumavičius. Kun. Lachavičius, bemokytojaudamas Švenčionėlių mokykloje, yra panaikinęs tikybos pamokas lietuvių* kalba. Ar naujas prefektas senąją tvarką – (lietuvišką tikybos dėstymą) vėl sugrąžins, dar neaišku. Bet lietuviai tėvai tikisi, kad naujas prefektas jų atžvilgiu būsiąs teisingesnis. Zet. Lyda. Atidėta byla. “Aido” 4 numeryje buvo rašyta, kad gegužės 12 dieną Lydoje būsianti svarstoma V. Dailydkos byla, kurioje jis kaltinamas už tai, kad esą, Lydos apskrityje jis ruošėsi atplėšti Lenkijos Į valstybės vieną, dolj, laikydamas ir skolindamas knygas ir skleidęs žinias, kad šiaurinės vaivadijos atiteksiančios Lietuvai. Tą dieną byla ir buvo pradėta svarstyti. Bet neužbaigta ir atidėta kitam kartui, nes i teismą neatvyko Vilniaus vaivadijos jstaigos lietuviškų reikalų referentas p. Marijonas Beuermanas. Kaip žinia, V. Dailydka pradžioje buvo suimtas ir laikomas Lydos kalėjime. Bet paskiau už užstatą buvo išleistas. Dabar gyvena Rodunės valsčiuje. Šaltinis: Aidas, Nr.6, 3 psl. Vilnius 1938 gegužės 17 d. Leidėjas ir ats. redaktorius – Liudvikas...
Aidas, 1939 m. sausio 19 d.
Švenčionėliai. Dėl pamaldų. Švenčionėlių parapijos bažnyčioje pamaldos lietuviams ir lenkams padalintos pusiau — vieną savaitę lietuviai gieda lietuviukai, kitą – lenkai lenkiškai ir atvirkščiai. Kai viena kita šventė būna ne sekmadieni, tai ir joje gieda tie, kurių būna ta savaitė. Pakaitos visuomet vyksta šeštadieniais po mišparų. Kai lenkų baigiasi savaitė, tai po mišparų, neatsižvelgiant kurią valandą jie būtų laikomi, jau po mišparų pradeda giedoti lietuviai — ir būna atvirkščiai. Išimtį sudaro tiktai mokinių pamaldos, kurios būna kiekvieną Šventadieni 9 vai. ir jose giedama vien lenkiškai. Lietuvių giedamose šventėse dabartinis klebonas kun. Bazevičius yra įvedęs du lenkiškus pamokslus. Vienas būna per mokinių pamaldas, kitas vidudienyje, sumos laikymo proga. Tokiomis dienomis lietuviški pamokslai dažniausiai nesakomi, o jeigu ir sakomi, tai visai trumpi. Tuo tarpu lenkų giedamose šventėse lietuviškas pamokslas jau visai yra „sudilęs”. Liko tik lietuviška evangelija, Tuo būdu vietoj lygios dalies, lietuviams tenka tiktai ketvirtadalis. Naujųjų Ketų Šventė turėjo būti su lietuviškais giedojimais. Pamaldos buvo naktį 12 vai. ir dieną, 11 vai. Tačiau klebonas taip sutvarkė, kad pirmose pamaldose buvo giedama vien lenkiškai. Vadinasi, ir šiuo atveju įvesta nauja tvarka. Šios Žinios rašomos Arkivyskupo žiniai. Šaltinis: Aidas, Nr. 8 (90), 3 psl. Vilnius 1939 m. sausio 19 d. (ketvirtadienis) Leidėjas – Liudvikas Cicėnas, redaktorius – Vincas...
Švenčionėlių miestelio istorija
Švenčionėliai – tai miestas Švenčionių raj. Pro miestą teką upė Žeimena, 20 procentų miesto sudaro želdiniai, todėl čia apsilanko daug Lietuvos turistų. 5,8 kv. km plotą užimančiame mieste gyvena apie 7000 žmonių. Kadangi gyvenvietė yra netoli Švenčionių, tai anksčiau ji buvo vadinama tiesiog Naujaisiais Švenčionimis. Tiksli miestelio įkūrimo data nežinoma. Seniausias rašytinis dokumentas, susijęs su Švenčionėliais, yra 1686 m. prof. K. Jablonskio paskelbtas Švenčionėlių palivarko inventorius. Iš jo matyti, kad palivarkas priklausė Juodiškio dvarui, kurį valdė Marijona Chrapovickienė, Smolensko kašteliono žmona. Švenčionėliai išaugo, nutiesus geležinkelio linijas. 1861 m. buvo nutiestas Petrogrado-Varšuvos geležinkelis. 1899 m. nutiestas Lentupio-Panevėžio siaurasis geležinkelis. Nuo tada Švenčionėliai tapo geležinkelių kryžkele. 1880 m. Švenčionėliuose buvo tik 13 sodybų ir 82 gyventojai. 1900 m. miestelis sudegė, bet greitai atsistatė, pradėjo kurtis pramonė. 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia, kurioje buvo vertingų aklo skulptoriaus Julijono Daunio medžio darbų. 1908 m. Švenčionėliai gavo parapijos teises. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. XIX a. gale Švenčionėliuose pradėjo kurtis pramonė. Nuo 1894 m. veikė garvežių remonto dirbtuvės. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatyta elektrinė. 1924 m. atidarytas degtukų šiaudelių fabrikas. Neaplenkė Švenčionėlių ir abu pasauliniai karai, lenkų okupacijos žiaurumai. 1941 m. miške, kitapus Žeimenos, buvo sušaudyta 8 tūkst. žydų tautybės žmonių. Karo metais sunaikinta daug pastatų. Iš Švenčionėlių stoties buvo vežami žmonės į tremtį. Po karo Švenčionėliai tapo rajono pramonės centru: čia veikė grūdų perdirbimo įmonė, ketaus liejinių gamykla, vaisvandenių gamybos cechas, melioracijos įmonė, plytų gamykla ir t.t. 1951-1959 m. Švenčionėliai buvo rajono centru. 1996 m. kovo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. Herbą galite pamatyti paspaudę šią išorinę nuorodą – Švenčionėlių herbas Mieste yra vaikų globos namai. Kultūros centre nuolatos vyksta įvairūs kultūros renginiai, koncertai. Šv. Edvardo katalikų bažnyčią puošia dailės paminklai: skulptūrinė kompozicija, varpas ir antkapinis paminklas. Bažnyčios šventoriuje palaidotas iškilus šio krašto šviesuolis kunigas B. Laurinavičius, pastatytas kryžius „Santa terra“ (Šventoji...
Aidas, 1939 m. liepos 8 d.
Šiomis dienomis Švenčionių apskrityje įvyko įdomios mūsų jaunimo sportinės rungtynės. Jų vaisiai buvo tokie: Kretonys — Švenčionys 2:1 (4:15; 15:8; 12:1-0. Tų pačių rinktinių revanše laimėjo aiškiai Švenčionys 2:0 (15:11; 15:6)). Kretonys — Švenčionėliai 2:0 (15:4; 15:6). Švenčionys — Tverečius 2:0 (15:1; 15:8). Visos rungtynės jvyko Pašaminėje prie Švento ežero. Dotinėnuose visai netikėtai ir ne visai pelnytai Kretonys pralaimėjo su šeimininkais 0:2 (6:15; 10:15) Švenčionyse rungėsi vietos lietuvių rinktinė su valstybinės gimnazijos rinktine, laimėdami 2:1 (15:9; 9:15; 15:6). Šaltinis: Aidas, Nr. 79 (161), 3 psl. Vilnius 1939 m. liepos 8 d. (šeštadienis) Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas...
Nemokami skelbimai
