Lietuvos žinios, 1923 m. balandžio 7 d.
Aplenkėjimas. Mūsų miesčiukas paskutiniu laiku daug sulenkėjo. Kai kurie išsigimėliai daro lietuviams kliūčių. Taip, pašto tarnautojas lietuvis vedė lenkę ir taip pasikeitė, jog net po sodžių agitavo, kad nesteigtų lietuvių mokyklų, pagalios su inspektoriaus pagalba uždarė lietuvių mokyklą. Mat buvo valdžios laikoma. Dabar Švenčionėlių lietuviai steigia privatinę lietuvių mokyklą ir savo vaikų neleis į svetimas mokyklas. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 77 1923 m. balandžio 7...
Lietuvos žinios, 1915 m. vasario 6 d.
Veiverių mokytojų seminarija persikraustė į Švenčionėlius. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 15 1915 m. vasario 6 d. ...
Lietuvos žinios, 1914 m. gegužės 22 d.
Retai kur rasite tokių tamsybių, kaip pas mus. Taip, sakysime, nors vietos kunigas gavėnios pradžioje paskelbė iš sakyklos, kad dabar galima valgyti su pienu, bet žmonės nevalgė, nes bijojo, kad per Velykas reikės stovėti «kairėje», tai, girdi, žmonės juoksis, o be to ir per paskutinį Teismą irgi reikės stovėti kairėje. Čia yra „Ryto” skyrius ir laikraščių daug pareina, vis klėrikalės pakraipos, bet žmoneliai mažai jais naudojasi. Yra, teisybė, keliolika apsišvietusių, kurie noriai skaityklą lanko. Knygų irgi nemaža. Šaltinis: Lietuvos žinios, Nr. 110 1914 m. gegužės 22 d. (birž....
Darbininkas, 1940 m. sausio 25 d.
“Darbininkas” laimėjo naujas pozicijas Pereitais metais j šias vietoves „Darbininkas” negalėjo įsiskverbti, šiais metais su nepalaužiama valia drąsiai užėmė naujas vietoves ir, kaip teko patirti, užimtųjų kraštų gyventojai — mūsų skaitytojai „Darbininku” yra labai patenkinti, o kai kurie net gailisi kodėl jie anksčiau buvę tokie tingus. Štai naujai užkariautos vietovės: Baisogala Barzdai Gelvonys Dotnuva Kamajai Krekenava Kuktiškis Labanoras Lekėčiai Lieplaukė Mergininkai Pakruojis Pašvitinys Pumpėnai Sasnava Skaudvilė Šakyna Šateikiai Švenčionėliai Tabariškes Taujėnai Tryškiai Nemakščiai Tveriai Pagramantis Trakai Pakapė Veliuona Pakražantis Varėna II Vilnius Kitame nr. parašysime kritusius spaudos platinimo fronte. Manome, kad iš jų dar kai kas pasveiks. Šaltinis: Darbininkas, Nr. 4 (1047) Kaunas 1940 m. sausio 25...
Darbininkas, 1940 m. sausio 4 d.
Kokiomis viltimis dabar gyvena Švenčionėliai Dabar svarstomas Švenčionėlių apskrities klausimas. Kadangi tas klausimas itin aktualus, svarbus ir turi pirmaeilės reikšmės, todėl ir apie tai išsitarti svarbu. Nors šio krašto žmonės savo kilimu yra gryni lietuviai, tačiau aktyvi lenkinimo politika daug atplėšė nuo savo tautos. Pirmas iš eilės klausimas, atgavus laisvę, yra grąžinti atgal tautai visus jos tikruosius vaikus. Tam tikslui reikalinga sistematiško, planingo darbo ir pakankamai jėgų. Palikus Švenčionėliuose apskritį su visomis apskrities įstaigomis, čia būtų sukoncentruota stipriausi jėga kovoje už lietuviškumą. Šiuo metu tas klausimas yra ypatingai aktualus, nes Švenčionėliai turi pasidaryti lietuviškuoju avanpostu Lietuvos rytų pasieny. Per ištisus 19 metų labiausiai lietuviška Vilniaus krašto Švenčionių sritis — labiausiai ir buvo lenkų kultūriškai ir ekonomiškai skriaudžiama. Šiandieną Švenčionėlių apylinkė, po lenkų šeimininkavimo, turi tokius blogus kelius, kokių neturi joks tolimiausias laisvosios Lietuvos užkampis. Vaikai čia mokosi mokyklose, kokiose laisvoje Lietuvoje buvo dirbama tik prieš 20 metų. Kaimai turi skursti, dirbdami savo smėlėtas žemes ligi šiol rėžiuose. Gyventojai buvo palikti be jokios socialinės globos ir be jokio žmoniškai organizuotos medicinos pagalbos. Šitokios rūšies platūs, kūrybiniai darbo barai gali būti Įveikti tik planingai vadovaujant apskrities centrui ir visoms apskrities įstaigoms, kurios specialiai būtų skirtos šiam kraštui ir gyventų to krašto rūpesčiais. Švenčionėlių kraštas, įjungtas į pakraštį bet kurios kitos apskrities, niekados negalėtų daryti tokios sparčios pažangos ir tokiuo plačiu mastu dirbti tautinį ir kultūrinį darbą, kokį jis galėtų atlikti sudarydamas visiškai atskirą administracinį vienetą. Būdamas pakraščiu kurios nors apskrities (pav. Utenos), Švenčionėlių kraštas nustotų galimybių atlikti misiją, kuri yra jam skirta. Patys Švenčionėliai, būdami svarbiu geležinkelių mazgu, visai tinka būti apskrities centru, nes, pav. tokie Zarasai, net neturėdami jokio geležinkelio ir būdami vos už 3 kilometrų nuo sienos, jau ištisą eilę metų tas pareigas galėjo sėkmingai eiti. Švenčionėlių apskritis visai patogiai galėtų sujungti į vieną administracinį vienetą Švenčionėlių valsč. ir miestą, Ignalino, Dūkšto, Kaltanėnų, Linkmenų, Joniškio, Pabradės ir, gal būt, Molėtų valsčius. Šio naujai atgauto krašto tautinė ir kultūrinė misija yra tiek svarbi, kad apskrities jėgų koncentravimas čia faktiškai darosi svarbiau, negu Utenoje, ar kurioje kitoje vidurio Lietuvos apskrity. Pagaliau visiškai yra natūralu, jei šio krašto žmonės, kurie lenkų okupacijoj ilgus metus skaudžiai persekiojami vargo, — nori sulauk ti šviesesnių dienų savo tėvynėje, kultūrinės pažangos ir minimų patogumų. Švenčionys jau nuo seno sudarė savo atskirą administracinį vienetą — apskritį. Toji apskritis reprezentavo ir būrė kovojanti už savo lietuvišką mintį ir žodį elementą pavergtame Vilniaus krašte. Būtų didele skriauda Švenčionių kraštui, — kurio dalis atgavo savo laisvę, jei ta tradicinė, lietuviška kovojanti apskritis ir jos garbingas vardas visam laikui išnyktų iš Lietuvos administracinio padalinimo. Šaltinis: Darbininkas, Nr. 1 (1043) Kaunas 1940 m. sausio 4...
Darbininkas, 1940 m. birželio 16 d.
Iš einančio siaurojo prekinio traukinio garvežio Švenčionėliai — Kaltinėnai ruože, iškritusi iš garvežio kibirkštis uždegė žolę, nuo kurios užsidegė ir miškas. Gaisro metu išdegė apie 7 ha jauno miško. Šaltinis: Darbininkas, Nr. 24(1067) Kaunas 1940 m. birželio 16...
Nemokami skelbimai
