Vilniaus rytojus,1933 m. balandžio 26 d.
Švenčionėliai. Statomi liaudies namai. Švenčionėlių ir visos parapijos Liet.Šv. Kazimiero draugijos skyrių bendromis pastangomis dabar Švenčionėliuose statomi lietuvių liaudies namai. Sis darbas kad ir nelengvas, bet vis dėl to tikimasi, kad jis būsiąs pabaigtas dar šių metų rudenį. Velykų antrą dieną Švenčionėliuose įvyko visos parapijos skyrių pirmininkų susirinkimas, per kuri aptarti liaudies namo, statybos reikalai.Tą pačią dieną buvo padarytas Švenčionėlių skyriaus narių metinis susirinkimas, kurio programoj buvo valdybos ir revizijos komisijos pranešimai, naujų narių priėmimas, valdybos rinkimai ir laisvi sumanymai. Naujon valdybon pateko šie nariai: Jonas Rukšėnas (pirmininkas), K. Jarmalis, J. Jarmalis, A. RukSėnaitė, K. Jusys ir J. Verseckas. Reviz. komis.: kun. Kaz. Pukėnas, J. Duksa ir J. Jarmalis.Skyrius turi tris garbės narius: vietos kleboną kun. A. Jakovanį, kun. K. Pukėną ir Just. Pukėną. Pažymėtina, kad šio. skyriaus veikimas kaskart vis darosi gyvesnis ir vietos lietuvių gyvenime turi didelės reikšmės. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 32 (415) Vilnius 1933 m. balandžio 26 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. balandžio 12 d.
Švenčionėliai. Dėl bažnyčios ir mokyklos. Kaip žinia, nuo nuo 1927 metų Švenčionėliuose statoma mūro bažnyčia. Bet dėl sunkmečio ir stokos pinigų iki Šiol vos bažnyčios pamatai padėti. Šio mėnesio 2 d. buvo sušauktas Švenčionėlių parapijos kaimų atstovų susirinkimas, per kurj buvo padarytas pranešimas apie bažnyčios statybos atliktus darbus. Susirinkime dalyvavo daug lietuvių, kurie gyvai domėjosi bažnyčios reikalais. Susirinkimui pirmininkavo Purvinis, sekretoriavo Venciūnas ir Jonašas. Pradėjus susirinkimą, parapijietis K. V. pasiūlė, kad pranešimai būtų daromi ne vien lenkiškai, bet ir lietuviškai. Tačiau pirmininkas Purvinis nesutiko, sakydamas: „Nepamirškit, kad gyvenat Lenkijoj”. Tuo tarpu kažkas iš susirinkusių negarsiai atsakė: „O tamsta nepamiršk, kad čia yra Rytų Lietuva ir kad pats esi lietuvis, nes ir tamstos pavardė apie tai aiškiausiai pasako”. Iš tikrųjų taip ir reikėjo padaryti. Tokiuose mišriuose susirinkimuose visi pranešimai ir paklausimai turėtų būti daromi lietuvių ir lenkų kalbomis, nes vedant susirinkimą vien lenkų kalba daugumas lietuvių parapijiečių nieko nesupranta, negali duoti paklausimų, daryti pastabų ir tokiu būdu susirinkimas neatsekia savo tikslo. Per kalbamąjį susirinkimą parapijos revizijos komisija padarė pranešimą, kas iki šiol padaryta bestatant bažnyčią. Komisija išaiškino, kad lenkų spaudoj (“Ds. Wil.”) skleistos žinios apie klebono kun. Jakovanio tariamąjį nesąžiningumą neturi jokio pagrindo, nes kun. Jakovanis iki šiol stropiai rūpinęsi bažnyčios statymu ir darė, ką galėjo, kad darbas eitų. Jeigu tas nepavyko, tai ne jo kaltė. Dabar girdėti, kad netrukus bus antras Švenčionėlių parapijos kaimų atstovų susirinkimas, per kurį būsiąs renkamas bažnyčiai statyti naujas komitetas. Pernai rudenį į Švenčionėlius atvyko kun, St.Leonavičius, kuris dabar yra vietos liaudies mokyklos prefektu. | šią mokyklą lankosi daug lietuvių vaikų, tačiau lietuviškai jie nemokomi, net ir tikyba jiems dėstoma vien lenkiškai. Kiekvieną šventadieni ryte mokyklų vaikams yra laikomos atskiros pamaldos, per kurias taip pat nėra nei lietuviškų giesmių, nei lietuvių kalba pamokslo, evangelijos— viskas lenkiškai. Kun. St. Lachavičiui atvažiavus, Švenčionėlių bažnyčioj padidintas lenkiškų pamaldų skaičius. Lenkams kiekvieną šventadieni yra laikomos dvejos mišios, o lietuviams tik vienos. O tuo tarpu parapijoj lietuvių yra daugiau, negu lenkų. Argi čia teisybė? Ar galima lietuvių vaikus versti, kad jie tikybos mokytųsi ir Dievą garbintų svetima kalba? Lietuviai tėvai galėtų reikalauti, kad liaudies mokyklose būtų j vesta nauja tvarka, kad šalia lenkų kalbos būtų dėstoma ir lietuvių kalba. Varpelis. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 29 (419) Vilnius 1933 m. balandžio 12 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. kovo 18 d.
Švenčionėliai. Bažnyčios statymo reikalai Ši parapija turi jau seną ankštą medinę bažnytėlę. Prieš keletą metų, dar klebonaujant kun. Butkui, buvo kilęs sumanymas pastatyti naują, didelę mūro bažnyčią. Visa parapija šiam sumanymui pritarė. Netrukus buvo sudarytas parapijinis bažnyčios statymo komitetas ir pradėti pirmieji darbai. 1928 metų rudenį kun. Butkui išvažiavus, ir | jo vietą atvykus kun. A, Jakovaniui, bažnyčios statymo garbes buvo varomas toliau. Buvo padirbtas bažnyčios planas ir iki 1932 metų padėti pamatai. Tam reikalui, klebono kun. A. Jakovanio sumanymu ir pastangomis, buvo surengta Švenčionėliuose didelė fantų lioterija,iš kurios surinkta gerokai pinigų. Bet, žinomai to nepakako. Buvo tada stengtasi kitokiu būdu paieškoti pinigų, ypač raginti parapijiečiai, kad jie uoliau remtų bažnyčios statymo darbą. Pradžioje, tiesa, parapijiečiai ir klausė, ypač stropūs buvo lietuviai: jie dėjo, kiek galėjo, pinigų ir beveik patys vieni privežė visiems bažnyčios pamatams akmenų. Bet vėliau, kai parapijiečiai lenkai pasiryžo, bažnyčioje sumažinti lietuviškas pamaldas, lietuviai nuleido rankas ir i bažnyčios statymą ėmė kitaip žiūrėti. Pagaliau, dėl sunkmečio ir lėšų stokos, visai sustabdyta bažnyčios statyba. Tas kai kuriems lenkams, ypač atėjūnams, nepatiko, jie lenkų spaudoje ėmė rašyti ir pulti kleboną, kad jis girdi, nežinią kaip suvartojęs surinktus pinigus ir dabar mažai tesirūpinąs bažnyčios statymu. Šis negražus šmeižikų darbas pagaliau buvo pasmerktas ir išaiškinta, kad bažnyčia tik tada galima bus statyti, kai lenkai parapijiečiai liausis skriaudę lietuvius, reikalavę vis daugiau lenkiškų pamaldų ir kai į bažnyčios statymu komitetą iš abejų pusių leis po lygiai atstovų. Lenkai ir nutilo. Dabar jau yra nutarta išrinkti naujas bažnyčios statymo komitetas, į kurį, iš tikrųjų turės įeiti nemažiau pusės lietuvių, nes ankščiau komitetas buvo sudarytas beveik iš vienų lenkų. Vadinasi, kad ir sunkus laikas, pinigų kad ir nėra, bet vis šiaip taip gal pavyks šis darbas pavaryti toliau, nes pradėta statyti bažnyčia vis dėlto reikėtų pabaigti. Parapijietis Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 22 (405) Vilnius 1933 m. kovo 18 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. sausio 25 d.
Švenčionėliai. Gražiai surengia akademija. Švenčionėliuose esąs Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyrius drąsiai rodo savo jėgas ir rimtai dirba lietuvišką darbą. Savo gerb. klebono kurt. A. Jakovanio ir kun. K. Pukėno palaikomas, jis jau surengė daug lietuviškų vakarų, susirinkimų, paskaitų ir žymiai sustiprino savo narių tautinę sąmonę. Paskutiniu metu Švenčionėlių skyriaus dėka buvo sumanyta iškilmingiau pagerbti neseniai miręs mūsų tautinio atgimimo dainius Maironis. Šiam sumanymui vykdyti buvo pakviesti visi Švenčionėlių apylinkės Liet. Šv Kazimiero d-jos skyriai, kurie ėmėsi bendromis jėgomis rengti didesnę akademiją. Darbas kad ir nelengvas buvo, tačiau gerų norų vedamos skyrių valdybos nugalėjo visas kliūtis ir šio mėnesio 8 d. Švenčionėliuose surengė platų Maironies paminėjimą. Tą dieną 11 val. parapijos bažnyčioj buvo už a. a. Maironies vėlę pamaldos ir pritaikintas pamokslas. Pamaldas laikė klebonas kun, A. Jakovanis, pamokslą pasakė mokyklų prefektas kun. K. Pukėnas. Vakare 6 vai. buvo surengta Maironiui paminėti plati akademija, kurios programoj buvo paskaita, deklamacijos, gyvas paveikslas ir dainos. Akademiją atidarė parapijos klebonas kun. A. Jakovanis, kuris trumpai pasakė akademijos surengimo tikslą ir choras sugiedojo lietuvių himną „Pirmin į kovą”. Po to Kun. K. Pukėnas skaitė apie Maironj paskaitą, kurioj apibūdino Maironies asmenj, jo kūrybą ir jo -nuopelnus mūsų tautai. Toliau buvo gyvas paveikslas ir deklamuojamos Maironies eilės: „Vilnius”, „Geresnių laikų viltis”, »Mūsų vargai”, „Nedaugel mūsų”, “Trakų pilis”, „I tėvynę” ir kitos. Deklamavo: Z. Gurskaitė, K. Laboga, Pr. Stankevičiūtė, J. Dilys, J. Verikaitė ir J. Gurskas Duetu dainavo: „Meilė tėvynės nerami”- B, Jasiulionis ir J. Dilys: „Nesegsau rožės prie kasų”- E. Jasiulionienė ir Jasiulionis; „Plaukia sau laivelis”—Jasiulionienė ir E. Steckaitė. Po to vietos vargoninko p. J. Subačiaus vedamas choras gražiai padainavo .Užtrauksim naują giesmę”. „Kur bėga Šešupė”, „Sunku gyventi”, „Miškas ūžia”, „Jau slavai sukilo” ir Tautos himną. Akademiją uždarė iš Švenčionių atvykęs kun. prof. J. Skruodys gražia, turininga kalba, kurioj pažymėjo nepaprastą Maironies kūrybos vertę, jos grožį ir idėją , kuris žadino lietuvių tautą, kėlė jos jausmus ir stiprino jos tautinę sąmonę. Šia akademija buvo susidomėjusi visa Švenčionėlių parapija. Be Liet. Šv, Kaz. d-jos skyrių narių, buvo daug ir svečių, kuriems sunku buvo ir sutilpti salėje. Visų nuotaika buvo rimta, jauki. Turininga paskaita, deklamacijos ir dainos visiems padarė gilų, neišdildomą įspūdį. Švenčionėliečiai norėtų, kad ateity jų rengiamus vakarus — akademijas labiau palaikytų Vilniaus ir Švenčionių lietuviai, kurie lengvai galėtų atvykti, nes susisiekimas geras ir patogus. J. ir S. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 7 (390) Vilnius 1933 m. sausio 25 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1929 m. sausio 26 d.
Švenčionėliai. Chuliganų darbas Naujuos Metuos, kaip jau buvo minėta „Vilniaus- Rytojuje” Švenčionėlių Šv. Kazimiero D-jos skyrius suruošė viešą vakarą. Po vakarėlio atsitiko iš chuliganų pusės didelė niekšystė. Negalėdami nė jokiu būdu lietuviams sutrukdyti, sumanė kitaip. Kuomet visi žmonės išsiskirstė į namus, įėjęs kažkas į garderobą sudraskė visus popierinius šarvus, tuflius, blogesnius daiktus išmetė oran, o geresnius daiktus išvogė, kaip antai: 4 paklodes, 3 kelnes, 3 sukneles, 1 Šaliką ir kit., taip kad nuostolio turime apie 200 auksinų. Tai chuliganerijos darbas. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 4 (11) Vilnius 1929 m. sausio 26 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1931 m. gruodžio 16 d.
Švenčionėliai. Mūsų parapija mišri, tad vieną savaitę pamaldos būną lietuviams o kitą lenkams. Kai savaitė būna lietuvių, tai ryte 9 vai. per pirmąsias mišias gieda lenkai, o per sumą ir visas kitas pamaldas – lietuviai ir atvirkščiai. Tokiu būdu kiekvieną sekmadienį ir šventadienį pagieda ir vieni ir antri, Tokią tvarka parapijiečiai patenkinti ir net dėkingi savo gerb. klebonui, kad neskriaudžia nei vienų, nei antru. Su vargoninku — blogiau. Šiuo metu jis ėmė šalintis lietuvių ir daugiau pataikauti lenkams. Pav., Šv. Panelės Nekalto prasidėjimo dienoj per pirmąsias mišias, kai giedojo lenkai, jis dėjo visas pastangas, kad įeitų geriau, bet kai per antras misiąs reikėjo padėti lietuvių chorui, tai jo net bažnyčioj nebuvo kažkur miestely mokino, lenkus kalėdinių giesmių. Lietuviai parapijiečiai tačiau tikisi, kad p. vargoninkas daugiau taip nebedarys, kitaip bus priversti prašyti dekano, kad paveiktų į vargoninką. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 99 (277) Vilnius 1931 m. gruodžio 16 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
