Vilniaus rytojus, 1934 m. liepos 4 d.
Švenčionėliai. Jau pakeista pamaldų tvarka. Naujas Švenčionėlių parapijos klebonas kun. B. Bazevičius pridedamųjų pamaldų tvarką jau pakeitė. Pradžioje jis lietuvių atstovams buvo pareiškęs, kad vienas šventadienis būsiąs lietuviams, kitas lenkams ir tomis savo dienomis lietuviai galėsią giedoti, kiek jie norėsią. Tačiau praktikoje yra kitaip, Pav,, kiekvieną šventadieni 9 vai. laikomos būna pirmosios mišios,, kurių metu kiekvieną kartą gieda tik lenkai, o kun. Bazevičius nė nemėgina jų sudrausti. Tokiu būdu išeina, kad lenkai dabar gali giedoti kiekvieną šventadieni, o lietuviai tik kiekvieną antrąjį šventadieni, vadinas, tik sumos ir mišparų metu. Šio mėnesio pradžioje kun.Bazevičius buvo susirgę j ir todėl Jėzaus Širdies pamaldos buvo bažnyčioje be kunigo. Bet ir čia kun. Bazevičius tik lenkams pasirodė geras, nes lietuvių pamaldoms nebuvo nei skambinama varpais, nei degamos žvakės. Tokia tvarka aiškiausiai parodo, kad naujas šios parapijos klebonas su lietuviais parapijiečiais visai nesiskaito. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 51 (536) Vilnius 1934 m. liepos 4 d....
Vilniaus rytojus, 1934 m. birželio 23 d.
Švenčionėliai. Kun. Bazevičius jau keičia pamaldų tvarką. Naujas Švenčionėlių parapijos klebonai, kun. Bacevičius jau pradėjo keisti šios parapijos bažnyčioje pamaldų tvarką. Kun.A Jakovaniui, čia pamaldos lietuviams ir lenkams buvo atskirtos pusiau: viena savaitė lietuviams, kita lenkams. Praktiškai taip buvo darome: lietuviams skirtą dieną Iš ryto 10 vai, buvo vienos mišios lenkams, kurie galėjo tuo metu giedoti lenkiškai, o antros mišios-suma ir mišparai būdavo su lietuvių giedojimas. Lenkų dieną bodavo atvirkščiai. Vadinasi, kiekvieną šventadieni ir vieni ir antri turėdavo atskiras mišias ir galėdavo pagiedoti. Dabar kun. BazeviČius Šią pamaldų tvarką jau naikina ir sako padarysiąs taip, kad lietuvių dieną visos pamaldos bus tik lietuviškai, o lenkų —tik lenkiškai. Tokia tvarka džiaugtųsi tik lenkai, nes, prasidėjus mokslo metams, iš ryto visuomet bus pamaldos besimokančiam jaunimui ir tos pamaldos visuomet bus laikomos tik lankams, jų metu net ir evangelija lietuviškai neskaitoma, nors daug mokinių yra tikri lietuviai. Vadinasi Šios parapijos lenkai turės pamaldas kiekvieną šventadienį, o lietuviai tik kas antroji. Toliau prie kun. A. Jakovanio gegužinės ir birželio mėn. pamaldos lietuviams buvo laikomos vakare 7 vai., dabar jau 8 val. ryto. Dėl pamaldų tvarkos keitimo pas kun. Bazevičių jau buvo atsilankę lietuvių parapijiečių atstovai ir prese iki šiol buvusios pamaldų tvarkos nekeisti ir priminė, kad ir Švenčionių dekanas jiems esąs užtikrinęs, kad kun. Bezevičius nieko nepakeistas. Bet kun. Bazevičius J tai žiuri savaip. Jis aiškina, kad kun. A. Jakovanis neteisėtai įvedęs tokią pamaldų tvarką… Kun. Bazevičius Ir toliau bažnyčioje darko lietuvių kalbą. Pavyzdžiui, čia taip sako: „Priverstas Kristaus Šonas”, „Švenčiausiai Ponai Marijai”, „Gerko mona krauju”, “Tai yra dvasiškas pienas” Ir M. Kai lietuvių atstovai buvo atėję pas kun. Bazevičių pasitarti dėl pamaldų tvarkos, tai jis taip jiems kalbėjęs: “Man lygias lenkis ar lietuviškas žmones Aš skriaudėti nenoriu: man visas lygias”… Girdėti, kad Švenčionėlių parapijos lietuviai dėl jiems padarytos skriaudos rankų nenuleis, bet daryti žygius kad visa tai būtų atitaisyta. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 48 (533) Vilnius 1934 m. birželio 23 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1934 m. birželio 2 d.
Švenčionėliai. Kun. Bazevičius Jau atvažiavęs. Vilniaus arkivyskupo pavaduotojas vysk. K. Michalkevičius. Švenčionėlių parapijos lietuvių prašymo neišklausė. Jis griežtai nusistatė, kad Švenčionėliuose kun. A. Jakovanį turi pakeisti ne kas kitas, o tik lenko kun. Bazevičius. Švenčionėliuose kalbama, kad į šią parapiją kun. Bazevičius nenorėjęs važiuoti, bet vyak. K. Michalkevičius esą padrąsinęs, sakydamas, kad Švenčionėlių parapijoje lietuvių bevelk nėra,(?)kad jie ten atsiradę tik kun. A. Jakovanio dėka ir kad dabar, kai jo nebus, kun. Bazevičius su lietuviai vargo neturėsiąs. Kun. A. Jakavanis po dviejų dienų turi išvažiuoti. Jo parapija labai gailį. Kiekvieną šventadienį visa bažnyčia verkia. Atvažiavęs kun. Bazevičius tavo valdą jau parodė. Lietuvaitės moterėlės nusiskundžia, kad kun. Bacevičius, beklausydamas Jų išpažinčių, pirmiausia jų klausinėjas, ar jos mokančios lenkiškai kalbėti. Kai tik kuri pasisako, kad moka, tuomet kun. Bazevičius liepiąs išpažintį atlikti lenkų kalba, nes, sako, jam lietuviškai sunku kalbėti. Štai ko susilaukė Švenčionėlių parapijos lietuviai katalikai! S. Grybai, Švenčionių valsč. Lietuviškas vakaras. Gegužės mėnesio 20 d. vietinis Liet. šv. Kazimiero Dr-jos skyrius vien savomis jėgomis surengė lietuvišką vakarą. Buvo vaidinta 1 veiksmo komedija „Kurčias lentas’1 Ir pantomimas .Vagys”. Vaidintojai savo roles atliko gana gerai. Publikos buvo kimšte prikimšta, nors sodžius nedidelis ir oras buvo netinkamas. Apylinkės įmonės, kurie buvo atsilankę i šią pramogėlę, nesigailėjo, nes vakaro ir lokių eiga buvo jauki, maloni, linksma. Pravartu pažymėti, jog šio sodžiaus jaunimai yra gana ausi pro tęs ir triukšmadarius (kurių visur netrukote) moko mandagiai nuraminti. Tuo pasižymi ypač valdyba. Ten Buvęs. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 42 (527) Vilnius 1934 m. birželio 2 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1934 m. gegužės 16 d.
Švenčionėlių parapijos lietuviai protestuoja Švenčionėlių parapijos lietuviai labai nustebo, kai sužinojo, kad jų lietuvis klebonas kun. Ambroziejus Jakovanis yra iškeliamas, o j jo vietą klebonu skiriamas lenkas kun. B. Bazevičius (kilęs Iš Alytaus), kuris lietuviškai kalbėti beveik visai nemoka, ir jau yra pasižymėjęs kaipo aršus lietuvių skriaudėjas (Adutišky). Kaip žinia, Švenčionėlių parapijos parapijiečių daugumą sudaro nuolatiniai vietos gyventojai lietuviai, o lenkų yra nežymi dalis, kurią daugiausia sudaro iš Lenkijos gilumos atkelti valdininkai, policija, mokytojai, gelžkeliečiai Ir kiti. Iki šiol Švenčionėlių parapija turėjo klebonus lietuvius, dabargi norima duoti lenką Ir štai kodėl. Švenčionėliai turi nedidele medinę bažnytėlę. 1927 metais, dabartinio klebono kun A. Jakovanlo rūpesčiu, pradėta statyti didelė mūro bažnyčia. Pirmaisiais metais, kol žmonės nejautė sunkmečio, bažnyčios statymo darbas buvo varomas su visu smarkumu, bet vėliau jis teko atidėti, nes pritrūko pinigų. Pajėgta išvesti tik sienų pamatai. Nutraukus statybos darbą, įvairūs Šmeižikai ir išverstarankoviai sudarė kampaniją, kuri pradėjo skleisti prieš kun. A.Jakovanį tokius prasimanymus: 1) kad nestatąs bažnyčios, o statąs Švenčionėliuose- lietuvišką karčiamą Ir 2) kad neva esąs išeikvojęs kitiems tikslams bažnyčios statybai surinktus pinigus. Šios kampanijos vadai pagaliau su šiais „argumentais” kreipėsi i Vilniaus arkivyskupijos kuriją, prašydami kun A. Jakovanį iškelti, o 1 jo vietą atsiųsti lenką. Vilniaus arkivyskupijos kurija lietuvių katalikų prašymų beveik niekuomet neišklauso (Gervėčiai, Vaslūnai, Aušros Vartų parašas Ir t.t.), tačiau Švenčionėlių parapijos lenkų prašymą tuojau patenkino. Kadangi toks Vilniaus arkivyskupijos kurijos parėdymas yra aiškiausia lietuviams skriauda, tai Švenčionėlių parapijos lietuviai pasiryžo ieškoti teisybės. Šio mėnesio 5 d. jie buvo atsiuntę i Vilniaus arkivyskupijos kuriją savo atstovus, kurie įteikė J. E. vysk. K. Michalkevičiui 1140 žmonių pasirašytą raštą, kad kun. A. Jakovanio iš Švenčionėlių nekeltų ir prašė išklausyti jų paaiškinimų. Tačiau J. E. vysk. K. Michtikevičius lietuvių atstovams nenorėjo leisti nė kalbėti, sakydamas, kad kun. Jakovanis esąs tinginys ir nenorįs statyti bažnyčios. Atstovai bandė aiškinti, kad čia kaltinti reikėtų ne kun. A. Jakovanį, bet dabartines gyvenimo sąlygas, dėl kurių parapija kenčia skurdą, badą ir bažnyčios visai negali statyti. Tuomet J. E. vysk. K Michalkevičius dar labiau supyko ir ėmė trepsėti, sakydamas, kad tas jo neįtikiną, kad kun. A. Jakovaniui esą įsakyta Ir jis turįs Išvažiuoti. Atstovai bandė aiškint), kad šiuo taip sunkiu laiku ir kun. B. Bizevičius nepajėgsiąs to padaryti. Tada J. E. vysk. K. Michalkevičius trenkė koja j grindis, o kumščiu stalan ir pasakė: “Eikit von, kad jūsų Čia ir kojų nebūtų!” Ir tuo laiku pats išėjo pro duris. Po kiek laiko sugrįžo ir klausia: ” jūs dar neišėjote?” Švenčionėlių parapijos lietuvių atstovai įteikė raštą ir išėjo. To rašto nuorašas tokis: Švenčionėlių parapijos lietuviai parapijiečiai Vilniaus Diecezijos Kunigą Arkivyskupą Romualdą Jabrzykowski Vilniuje. Atėjo pas mus žinia, kad Kunigo Arkivyskupo nutarimu esąs atimtas mūšų mylimas klebonas...
Vilniaus rytojus, 1934 m. sausio 17 d.
Byla dėl lietuviškų vakarėlių. Švenčionių storastija neleidžia, kad Švenčionėlių Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyrius savo vardu rengtų kitose vietose lietuviškus vakarėlius. Skyrius buvo apeliavęs i Vilniaus vaivadiją, bet ir iš ten šiuo reikalu gautas neigiamas atsakymas. Dabar skyrius mano paduoti skundą Vyriausiam Administracijos Tribunolui. Tuo tarpu švenčionėliečiai padeda kitiems. Pav., neseniai padėjo dotinėniečiams du kart suvaidinti „Meilės parodijas”. Naujų Metų šventėje šis skyrius Švenčionėliuose buvo surengęs didesnį vakarą. Vaidino dramą „Aušros Sunūs”. Vakaras turėjo didelį pasisekimą. Gelžkeliečių „Ugnisko” salė buvo kimšte prikimšta žmonių. Pažymėtina, kad šį kartą buvo ramu. Vietos triukšmadariai jau nebedrįso ardyti tvarkos. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 5 (490) Vilnius 1934 m. sausio 17 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
