Darbininkas, 1940 m. sausio 25 d.
“Darbininkas” laimėjo naujas pozicijas Pereitais metais j šias vietoves „Darbininkas” negalėjo įsiskverbti, šiais metais su nepalaužiama valia drąsiai užėmė naujas vietoves ir, kaip teko patirti, užimtųjų kraštų gyventojai — mūsų skaitytojai „Darbininku” yra labai patenkinti, o kai kurie net gailisi kodėl jie anksčiau buvę tokie tingus. Štai naujai užkariautos vietovės: Baisogala Barzdai Gelvonys Dotnuva Kamajai Krekenava Kuktiškis Labanoras Lekėčiai Lieplaukė Mergininkai Pakruojis Pašvitinys Pumpėnai Sasnava Skaudvilė Šakyna Šateikiai Švenčionėliai Tabariškes Taujėnai Tryškiai Nemakščiai Tveriai Pagramantis Trakai Pakapė Veliuona Pakražantis Varėna II Vilnius Kitame nr. parašysime kritusius spaudos platinimo fronte. Manome, kad iš jų dar kai kas pasveiks. Šaltinis: Darbininkas, Nr. 4 (1047) Kaunas 1940 m. sausio 25...
Darbininkas, 1940 m. sausio 4 d.
Kokiomis viltimis dabar gyvena Švenčionėliai Dabar svarstomas Švenčionėlių apskrities klausimas. Kadangi tas klausimas itin aktualus, svarbus ir turi pirmaeilės reikšmės, todėl ir apie tai išsitarti svarbu. Nors šio krašto žmonės savo kilimu yra gryni lietuviai, tačiau aktyvi lenkinimo politika daug atplėšė nuo savo tautos. Pirmas iš eilės klausimas, atgavus laisvę, yra grąžinti atgal tautai visus jos tikruosius vaikus. Tam tikslui reikalinga sistematiško, planingo darbo ir pakankamai jėgų. Palikus Švenčionėliuose apskritį su visomis apskrities įstaigomis, čia būtų sukoncentruota stipriausi jėga kovoje už lietuviškumą. Šiuo metu tas klausimas yra ypatingai aktualus, nes Švenčionėliai turi pasidaryti lietuviškuoju avanpostu Lietuvos rytų pasieny. Per ištisus 19 metų labiausiai lietuviška Vilniaus krašto Švenčionių sritis — labiausiai ir buvo lenkų kultūriškai ir ekonomiškai skriaudžiama. Šiandieną Švenčionėlių apylinkė, po lenkų šeimininkavimo, turi tokius blogus kelius, kokių neturi joks tolimiausias laisvosios Lietuvos užkampis. Vaikai čia mokosi mokyklose, kokiose laisvoje Lietuvoje buvo dirbama tik prieš 20 metų. Kaimai turi skursti, dirbdami savo smėlėtas žemes ligi šiol rėžiuose. Gyventojai buvo palikti be jokios socialinės globos ir be jokio žmoniškai organizuotos medicinos pagalbos. Šitokios rūšies platūs, kūrybiniai darbo barai gali būti Įveikti tik planingai vadovaujant apskrities centrui ir visoms apskrities įstaigoms, kurios specialiai būtų skirtos šiam kraštui ir gyventų to krašto rūpesčiais. Švenčionėlių kraštas, įjungtas į pakraštį bet kurios kitos apskrities, niekados negalėtų daryti tokios sparčios pažangos ir tokiuo plačiu mastu dirbti tautinį ir kultūrinį darbą, kokį jis galėtų atlikti sudarydamas visiškai atskirą administracinį vienetą. Būdamas pakraščiu kurios nors apskrities (pav. Utenos), Švenčionėlių kraštas nustotų galimybių atlikti misiją, kuri yra jam skirta. Patys Švenčionėliai, būdami svarbiu geležinkelių mazgu, visai tinka būti apskrities centru, nes, pav. tokie Zarasai, net neturėdami jokio geležinkelio ir būdami vos už 3 kilometrų nuo sienos, jau ištisą eilę metų tas pareigas galėjo sėkmingai eiti. Švenčionėlių apskritis visai patogiai galėtų sujungti į vieną administracinį vienetą Švenčionėlių valsč. ir miestą, Ignalino, Dūkšto, Kaltanėnų, Linkmenų, Joniškio, Pabradės ir, gal būt, Molėtų valsčius. Šio naujai atgauto krašto tautinė ir kultūrinė misija yra tiek svarbi, kad apskrities jėgų koncentravimas čia faktiškai darosi svarbiau, negu Utenoje, ar kurioje kitoje vidurio Lietuvos apskrity. Pagaliau visiškai yra natūralu, jei šio krašto žmonės, kurie lenkų okupacijoj ilgus metus skaudžiai persekiojami vargo, — nori sulauk ti šviesesnių dienų savo tėvynėje, kultūrinės pažangos ir minimų patogumų. Švenčionys jau nuo seno sudarė savo atskirą administracinį vienetą — apskritį. Toji apskritis reprezentavo ir būrė kovojanti už savo lietuvišką mintį ir žodį elementą pavergtame Vilniaus krašte. Būtų didele skriauda Švenčionių kraštui, — kurio dalis atgavo savo laisvę, jei ta tradicinė, lietuviška kovojanti apskritis ir jos garbingas vardas visam laikui išnyktų iš Lietuvos administracinio padalinimo. Šaltinis: Darbininkas, Nr. 1 (1043) Kaunas 1940 m. sausio 4...
Darbininkas, 1940 m. birželio 16 d.
Iš einančio siaurojo prekinio traukinio garvežio Švenčionėliai — Kaltinėnai ruože, iškritusi iš garvežio kibirkštis uždegė žolę, nuo kurios užsidegė ir miškas. Gaisro metu išdegė apie 7 ha jauno miško. Šaltinis: Darbininkas, Nr. 24(1067) Kaunas 1940 m. birželio 16...
Darbininkas, 1940 m. kovo 31 d.
Kokie šiemet Lietuvoje tiesiami plentai Plentų tiesimo darbai numatyti vykdyti Šiose vietose: Šiaulių—Kuršėnų plento tiesimas pradėtas prieš keletą metu. Šiam plentui tiesti Šiaulių apskrities valdyba kasmet skiria pinigų iš savo lėšų ir prie šių darbų prisideda viešųjų darbų fondas. Šiemet iš fondo paskirta 100.000 Lt. Nuo Panevėžio tiesiamas plentas į Biržus (pro Vabalninkus) darbai pradėti prieš 2 metus. Šiemet paskirta 120.000 Lt. Aukštaičių plentą tiesia kelių apskričių savivaldybės. Daugiausia yra padariusi Panevėžio apskrities savivaldybė. Ji savo ribose plentą jau yra nutiesusi. Daug padarė ir Biržų apskrities savivaldybė, nes ji per savo ribas taip pat baigia tiesti. Biržų apskrities savivaldybei paskirta 120.000 Lt. Už tuos pinigus ji tęs plento tiesimo darbus tarp Biržų ir Panevėžio, tarp Biržų ir Germaniškio (Latvijos sienos kryptimi) ir antrajame plento ruože taip pat dirbs, tiesdama plentą nuo Vabalninko Panevėžio kryptimi. Iki Vabalninko plentas jau nutiestas vienos Biržų apskrities valdybos ir prieš 2 metus atidarytas. Aukštaičių plento tiesimo darbus vykdo ir Kėdainių apskritis. Šios apskrities vykdomiems darbams paremti paskirta 30.000 Lt Šiemet bus atliekami plento tiesimo darbai Kėdainių miesto ribose Marijampolės apskrities valdyba jau eilė metų kai tiesia plentą iš Marijampolės į Prienus. Šiemet jos vykdomiems to plento tiesimo darbams paskirta 145.00 Lt. Tauragės apskrities valdyba taip pat seniau pradėjo tiesti plentą iš Tauragės i Šilale, kur dabar tuos du miestus Jungia pirmos rūšies vieškelis, plentui tiesti paskirta 56.000 Lt. Tarp Kretingos ir Palangos plentas dar reikalingas pagerinimo. Tam reikalui paskirta 15.000 Lt. Šakiai turi tik vieną plentą, kuris eina nuo Vilkaviškio pro K. Naumiesti. Į vakarus jokio plento neturi. Dabar pradedamas tiesti plentas Kidulių kryptimi, kad gerais keliais būtų Zanavykai sujungti su vakarine dalimi ir sų Jurbarko miestu. Šiemet Šakių Kidulių plento tiesimo darbams paskirta 40.000 Lt. Vienas iš aktualiausių ir skubiausiai reikalingų plentų yra Kauno Vilniaus plentas. Šiam plentui tiesti vien iš viešųjų darbų fondo lėšų šiemet paskirta 400.000 Lt. Už tuos pinigus bus vykdomi plento tiesimo darbai tarp Žiežmarių ir Vievio, kur yra smėlynai ir vieškeliu sunkiau krautais autovežimlals labai sunku išvažiuoti, kai tuo tarpu tarp Žiežmarių ir Kauno vietomis yra plentas, vietomis pusplentis, o vietomis geras pirmos rūšies vieškelis. Ta pati padėtis ir tarp Vilniaus bei Vievio. Nuo Zarasų plentas buvo tiesiamas į Turmantus. Tam reikalui paskirta 230.000 litų. Tarp Švenčionėlių Ir Kaltanėnų numatyta nutiesti plentą. Pradiniams žemės darbams paskirta 30.000 Lt. Šiemet bus supilti pylimai, padarytos Iškasos ir atlikti kiti žemes darbai. Be to, dar paskirta 25.00 Lt, Vidaus Reikalų Ministerijos Statybos Inspekcijai vykdomiems plentų, vieškelių ir miestelių tvarkymo bei tyrinėjimo darbams, Jų medžiagai, dirbančių bedarbių draudimui, ligonių kasos mokesčiams Ir darbininkų kelionių išlaidoms padengti. Vieškeliams tvarkyti paskirtu 1.030.900 Lt. Vieškelius tvarko visų apskričių savivaldybės, užtat visoms apskritims po tam tikrą...
Nemokami skelbimai
