Vilniaus rytojus, 1933 m. kovo 18 d.
Švenčionėliai. Bažnyčios statymo reikalai Ši parapija turi jau seną ankštą medinę bažnytėlę. Prieš keletą metų, dar klebonaujant kun. Butkui, buvo kilęs sumanymas pastatyti naują, didelę mūro bažnyčią. Visa parapija šiam sumanymui pritarė. Netrukus buvo sudarytas parapijinis bažnyčios statymo komitetas ir pradėti pirmieji darbai. 1928 metų rudenį kun. Butkui išvažiavus, ir | jo vietą atvykus kun. A, Jakovaniui, bažnyčios statymo garbes buvo varomas toliau. Buvo padirbtas bažnyčios planas ir iki 1932 metų padėti pamatai. Tam reikalui, klebono kun. A. Jakovanio sumanymu ir pastangomis, buvo surengta Švenčionėliuose didelė fantų lioterija,iš kurios surinkta gerokai pinigų. Bet, žinomai to nepakako. Buvo tada stengtasi kitokiu būdu paieškoti pinigų, ypač raginti parapijiečiai, kad jie uoliau remtų bažnyčios statymo darbą. Pradžioje, tiesa, parapijiečiai ir klausė, ypač stropūs buvo lietuviai: jie dėjo, kiek galėjo, pinigų ir beveik patys vieni privežė visiems bažnyčios pamatams akmenų. Bet vėliau, kai parapijiečiai lenkai pasiryžo, bažnyčioje sumažinti lietuviškas pamaldas, lietuviai nuleido rankas ir i bažnyčios statymą ėmė kitaip žiūrėti. Pagaliau, dėl sunkmečio ir lėšų stokos, visai sustabdyta bažnyčios statyba. Tas kai kuriems lenkams, ypač atėjūnams, nepatiko, jie lenkų spaudoje ėmė rašyti ir pulti kleboną, kad jis girdi, nežinią kaip suvartojęs surinktus pinigus ir dabar mažai tesirūpinąs bažnyčios statymu. Šis negražus šmeižikų darbas pagaliau buvo pasmerktas ir išaiškinta, kad bažnyčia tik tada galima bus statyti, kai lenkai parapijiečiai liausis skriaudę lietuvius, reikalavę vis daugiau lenkiškų pamaldų ir kai į bažnyčios statymu komitetą iš abejų pusių leis po lygiai atstovų. Lenkai ir nutilo. Dabar jau yra nutarta išrinkti naujas bažnyčios statymo komitetas, į kurį, iš tikrųjų turės įeiti nemažiau pusės lietuvių, nes ankščiau komitetas buvo sudarytas beveik iš vienų lenkų. Vadinasi, kad ir sunkus laikas, pinigų kad ir nėra, bet vis šiaip taip gal pavyks šis darbas pavaryti toliau, nes pradėta statyti bažnyčia vis dėlto reikėtų pabaigti. Parapijietis Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 22 (405) Vilnius 1933 m. kovo 18 d. (šeštadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Vilniaus rytojus, 1933 m. sausio 25 d.
Švenčionėliai. Gražiai surengia akademija. Švenčionėliuose esąs Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyrius drąsiai rodo savo jėgas ir rimtai dirba lietuvišką darbą. Savo gerb. klebono kurt. A. Jakovanio ir kun. K. Pukėno palaikomas, jis jau surengė daug lietuviškų vakarų, susirinkimų, paskaitų ir žymiai sustiprino savo narių tautinę sąmonę. Paskutiniu metu Švenčionėlių skyriaus dėka buvo sumanyta iškilmingiau pagerbti neseniai miręs mūsų tautinio atgimimo dainius Maironis. Šiam sumanymui vykdyti buvo pakviesti visi Švenčionėlių apylinkės Liet. Šv Kazimiero d-jos skyriai, kurie ėmėsi bendromis jėgomis rengti didesnę akademiją. Darbas kad ir nelengvas buvo, tačiau gerų norų vedamos skyrių valdybos nugalėjo visas kliūtis ir šio mėnesio 8 d. Švenčionėliuose surengė platų Maironies paminėjimą. Tą dieną 11 val. parapijos bažnyčioj buvo už a. a. Maironies vėlę pamaldos ir pritaikintas pamokslas. Pamaldas laikė klebonas kun, A. Jakovanis, pamokslą pasakė mokyklų prefektas kun. K. Pukėnas. Vakare 6 vai. buvo surengta Maironiui paminėti plati akademija, kurios programoj buvo paskaita, deklamacijos, gyvas paveikslas ir dainos. Akademiją atidarė parapijos klebonas kun. A. Jakovanis, kuris trumpai pasakė akademijos surengimo tikslą ir choras sugiedojo lietuvių himną „Pirmin į kovą”. Po to Kun. K. Pukėnas skaitė apie Maironj paskaitą, kurioj apibūdino Maironies asmenj, jo kūrybą ir jo -nuopelnus mūsų tautai. Toliau buvo gyvas paveikslas ir deklamuojamos Maironies eilės: „Vilnius”, „Geresnių laikų viltis”, »Mūsų vargai”, „Nedaugel mūsų”, “Trakų pilis”, „I tėvynę” ir kitos. Deklamavo: Z. Gurskaitė, K. Laboga, Pr. Stankevičiūtė, J. Dilys, J. Verikaitė ir J. Gurskas Duetu dainavo: „Meilė tėvynės nerami”- B, Jasiulionis ir J. Dilys: „Nesegsau rožės prie kasų”- E. Jasiulionienė ir Jasiulionis; „Plaukia sau laivelis”—Jasiulionienė ir E. Steckaitė. Po to vietos vargoninko p. J. Subačiaus vedamas choras gražiai padainavo .Užtrauksim naują giesmę”. „Kur bėga Šešupė”, „Sunku gyventi”, „Miškas ūžia”, „Jau slavai sukilo” ir Tautos himną. Akademiją uždarė iš Švenčionių atvykęs kun. prof. J. Skruodys gražia, turininga kalba, kurioj pažymėjo nepaprastą Maironies kūrybos vertę, jos grožį ir idėją , kuris žadino lietuvių tautą, kėlė jos jausmus ir stiprino jos tautinę sąmonę. Šia akademija buvo susidomėjusi visa Švenčionėlių parapija. Be Liet. Šv, Kaz. d-jos skyrių narių, buvo daug ir svečių, kuriems sunku buvo ir sutilpti salėje. Visų nuotaika buvo rimta, jauki. Turininga paskaita, deklamacijos ir dainos visiems padarė gilų, neišdildomą įspūdį. Švenčionėliečiai norėtų, kad ateity jų rengiamus vakarus — akademijas labiau palaikytų Vilniaus ir Švenčionių lietuviai, kurie lengvai galėtų atvykti, nes susisiekimas geras ir patogus. J. ir S. Šaltinis: Vilniaus rytojus, Nr. 7 (390) Vilnius 1933 m. sausio 25 d. (trečiadienis) Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius...
Nemokami skelbimai
