Vilniaus žodis, 1935 m. sausio 11 d.
Švenčionėliuose dabar yra du kunigai: klebonas B. Bazevičius ir prefektas S, Lachovičius, bet nei vienas nemoka lietuviškai.
Šią vasarą, kadangi nebuvo kam mokina katekizmo, tai daugumas lietuvių vaikų liko be pirmos išpažinties, ypač Mėžionėlių sodžiaus. Kun. Bazevičius, nors yra pažadėjęs išmokti lietuviškai, bet jau bus pusė metų kaip jis yra Švenčionėliuose, o vis dar iš bažnyčios daro cirką. Kai kurie žmoneliai jau atprato nuo bažnyčios, jeigu kas ateina, tai ne mišių, o pamokslo klausyt, norėdami gardžiai pasijuokti. Apie kirčius ir kalbos nėra, o žodžius šit kaip ištaria:
1) vietoje išdygo kūkalių — skaito „išdygo kukelių”;
2) skaisčiausioji — „kačiausioji”; rąžančius—„rožunčius”; paslaptis—„pašilapštis” ir f. t., retai kurį žodį teisingai ištaria. Klausydamas jo kalbos išsivaizdinį, kad latviškai kalba ar kaip kitaip. Prieš Visų Šventę paskelbė klebonas iš Labai smagus dalykas, kad daugely vietų žmonės naudojasi mūsų paskelbta ketveriukių sistema. Susideda keturiuos po pusantro zloto ir siunčia 6zl. prašydami siuntinėti 1935 m. „Viln. Žodį”, Kai kuriuos sodžiuos žmonių susiburiamą net į 5 ketveriukes. Dėl to prenumeratorių skaičius labai Žymiai auga.
Su kitu „Viln. Žodžio” numeriu gaus kalendorių visi, kurie atsiuntė pasieniui po 2 zl. ir kurie grupėmis po 1 zl. 50 gr. prašome savo bičiulių laikraštį stropiai platinti ir toliau. pamokslo, jog nevalia bus pirkti žvakės kur kitur, tik pas jo nurodytą asmenį, kurs bus apsivilkęs kamža, nes jis pardavinės klebono atvežtas ir būk tai vien vaškines. Mat klebonas yra neturtingas, o visi kiti turtuoliai, tai išgalvojo atimt nuo kitų duonos kąsnį, kad pačiam daugiau uždirbti. Visų Šventėje, tiesa, tas klebono išrinktasis sėdėjo ant šventoriaus prie bažnyčios, o Vėlinėse įsinešė net prieangin bažnyčios, turbūt, kad atrodytų žmonėms stebuklingiau ir daugiau patraukiančiai. Dar, be to, bemaž kiekvieną šventadienį, klebono skaitoma „garą katalikė” Jankoškienė, atsinešus papažasty didžiausius glėbius laikraščių bažnyčion, pardavinėja juos ir taip švaistosi, kaip didžiausia tvarkytoja. Lietuviai pereitą pavasarį griežtai užprotestavo, jog nestatysią naujos pradėtos bažnyčios, kol esamą klebonas neišvažiuosiąs.
Bet jis, turbūt, tikisi pamažu pritraukti ir lietuvius. Sugalvojo ateinantį pavasarį statyti „cegelnią” (plytų dirbtuvę), o cegelninku aprinko savo esamą „zvaniką” Šiekštelę, tai inžinierius bus. Klebonas, tikisi uždarbio pagalba pripratinti ir prisitraukti lietuvius prie šio fabrikėlio.
Bet yra gandų, kad lenkai jau bemaž yra nusistatę atsiskirti nuo lietuvių, nupirkti iš vieno žydo buvusį prieš karą muro malūną, kuris dabar yra apnaikintas ir nenaudojomas, ir iš to rūmo pasidaryti sau lenkišką bažnyčią. Mat, bijo, kad lietuviai nuo savo žemės nenustumtų juos.
Šaltinis:
Vilniaus žodis, Nr. 1 (129)
1935 m. sausio 11 d.
Leid4jas ir atsak. redaktorius Jonas Latvys
