Vilniaus rytojus, 1937 m. rugpjūčio 24 d.
Švenčionėliai. Žydai konkuruoja ir su lietuviais.
Sustiprėjus priešžydiškai akcijai, Švenčionėlių žydai pradėjo varyti smarkią konkurenciją ne vien lenkų, bet ir lietuvių krautuvėms. Švenčionėliose yra dvi lietuvių krautuvės: J.Dilio valgomųjų ir galanterijos, J. Rukšėno odos. Anksčiau Švenčionėliuose buvo tik dvi žydiškos odų krautuvės. Dabar, įsisteigus J. Rukšėno krautuvei, atsirado dar ir trečia žydiška krautuvė. Šios žydų krautuvės konkurenciją varo tokiu būdu. Vienas lietuvis nusipirko J. Rukšėno krautuvėje odos. Gatvėje susitikęs žydiškos krautuvės savininkas (Gurevičius) įkalba, kad nupirktą odą jis J. Rukšėnui sugrąžintų ir pas jį tos pačios rūšies nusipirktų pigiau. Menkos tautinės nuovokos žmogelis žydo ir paklausė… Užtai žydas jam pardavė odos 12 auks. pigiau ir dar davė pusbutelį degtinės. Arba kitą kartą moterėlė nori: J. R. krautuvėje nusipirkti batus, kurie pačiam krautuvininkui kaštuoja 9 auks. Žydas moterėlę pasišaukia ir tokius pat batus parduoda už 6 auks. Bet dar negalas. Konkurencijai išlaikyti žydai pinigų negaili. Jie parduoda net su nuostoliais, kad tik kas pas juos pirktų.Štai faktas. J. R. savo krautuvei parūpina odų iš Vilniaus lietuvių fabriko „Odos”. Žydų krautuvės irgi parsigabena iš to paties fabriko, užmoka tiek pat, kiek J. R., bet pardavinėja pigiau, negu J. R. ir net piginu, negu pačioms kaštuoja. Žinoma, žydai taip daro tik pradžiai, norėdami prisivilioti daugiau nuolatinių pirkėjų. Be to, jie kar tais sugeba sverdami ir „nusukti o mūsų žmoneliai, to viso nesuprasdami, aplenkia lietuviškas krautuves ir eina pas žydus… Žydai, taip nedaro. Tegu nežydiškoje krautuvėje jiems pardavinės pigiausiai jie vis dėlto pirks tik žydiškose. O mūsų žmonės sugeba net nupirktus daiktus savo krautuvėms sugrąžinti… Gėdai Savas.
Švenčionėliai. Dėl vaikų katechizacijos.
Praėjusios savaitės „Vilniaus Rytojaus” vaikų priede „Aušrelėje” buvo jdėta Švenčionėlių parapijos lietuvių vaikų nuotrauka su pažymėjimu, kad tie vaikai šią vasarą pirmą kartą ėjo išpažinties ir priėmė šv. Komuniją. Ryšium su tuo reikėtų nors trumpai parašyti, kaip tų vaikų katekizaciją buvo vedama. Anksčiau Švenčionėlių parapijoje buvę kunigai klebonai visos, parapijos vaikų katechizaciją vesdavo patys arba kas kitas surinkęs visus vaikus į būrį. Dabartinis Švenčionėlių parapijos, klebonas kun. Bazevičius bendrą visos parapijos vaikų katekizaciją panaikino, palikdamas šį darbą- atlikti mokyklų prefektui, mokytojams arba patiems tėvams. Jis paskui tik praneša, kad vaikai (mokytojų ir tėvų paruošti) ateitų pas jį išlaikyti egzaminų. Per egzaminus kun. Bazevičius lietuvių vaikus labai „spaudžia”, daug reikalauja. Pavyzdžiui, šią vasarą iš keliasdešimt paruoštų lietuvių vaikų prileido prie pirmosios išpažinties tik keliolika. Yra sodžių, kur iš keliolikos paruoštų vaikų nepriėmė ne vieno, pav., iš Dotinėnų,Miežionėlių, Kvedariškės ir kitur. Tuo tarpu kurie iš lietuvių vaikų panorėjo egzaminuotis lenkiškai, Iš tų reikalavo labai mažai — pakako tik.persižegnoti ir mokėti po porą žodžių poterių ir katekizmų. Tokia egzaminavimo tvarka daug kam davė progos pamanyti, kad kun. B, per katekizaciją nori sumažinti lietuvių vaikų skaičių, nes, labiau „spaudžiant” lietuvius, atsiras bailių, kurte geriau eisią egzaminuotis nelietuviškai. Švenčionėliuose yra didelė valstybinė pradžios mokyklą. Ją lanko ne vien lenkų, bet ir lietuvių vaikai. Bet prefektas kun. Lečhavičius visus vaikus tikybos mokina vien lenkiškai. Lietuvių tėvų prašomas, kad jų Vaikai būtų mokinami lietuviškai, jis atsisako, grasindamas už nesimokinimą lenkiškai dvejetukais. Kun. Lechavičius lietuvių vaikus ir prie pirmosios išpažinties paruošė vien lenkų kalba.
Tėvas.
Red. pastaba. Švenčionėlių kunigai neturi teisės taip daryti. Reikia manyti, kad jiems neliepė šitaip elgtis su lietuvių vaikais nei dvasinė, nei pasaulinė valdžia. Vadinasi, jie elgiasi savavališkai, nusižengdami pagrindiniams katalikų tikybos mokymo dėsniams. Bet čia yra ir pačių tėvų kaltė. Ju pareiga būtų savo vaikus poterių ir katekizmų pirmiausia išmokyti lietuviškai ir turėtų išmokyti gerai, kad vaikai ir „spaudžiami” išlaikytų egzaminus. O kun. L. dvejetukų nereikėtų bijoti – testato.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr.66 (856)
Vilnius 1937 m. rugpjūčio 24 d. (antradienis)
