Vilniaus rytojus, 1935 m. liepos 27d.
Švenčionėliai. Jaunimo ekskursija.
Švenčionėlių jaunimas, nors nelabai gausus, bet stipriai tautiniai susipratęs, veiklus, visur pabrėžia savo tautybę-lietuviškumą. Bet Švenčionėlių miestelyje netruksią ir išverstarankovių, kurie dedasi esą lenkei, nors nemoka nei jie, nei Jų tėvai nė žodžio lenkiškai ištarti. Skaudu, kada einant Švenčionėlių miesto gatve nuo tų pačių, dar nesenai buvusių brolių – tautiečių išgirsti pašaipos žodžiu. Nesenai, t. y. liepos mėn. 14 dieną buvo surengta didelė ekskursija į Raskausčizną. Suorganizavo vietinis Švenčionėlių lietuvių jaunimas. Ekskursija nusisekė. Dalyvavo ekskursijoje gal dvidešimties kaimų jaunimas, kuris taip pat stipriai turi sužadinęs tautinę sąmonę. Gražiai ir jausmingai skambėjo lietuviškos giesmės senoj, mažytėj Raskaučiznos koplytėlėje. Senai ji girdėjo tokią stiprią gražią, galingą lietuvišką giesmę. Ten pamaldos būna tik kartą per mėnesi. Kartą lenkiškai, kartą lietuviškai.. Mačiau, kai daugelis Šluostė karštas ašaras giedant galingą, lietuvišką maldą ir lodžius prie Viešpaties, prie Marijos: “Palengvink vergiją, pagelbėk žmoniją”… Išėjus iš bažnyčios teko išgirsti ir padėkos žodžių nuo senų lietuvių. „Ačiū, tad taip gražiai pagiedojot mūsų koplyčioj: Turbūt lig mirties tokio gražaus giedojimo neišgirsta”. Mišias giedojo Švenčonėlių mišrus choras. Reikia pastebėti, kad vietiniai inteligentai, Švenčionėlių, Švenčionių ir apylinkės, su noru prisidėjo prie Organizavimo išvedimo ekskursijos. Iš bažnyčios Jaunimas, seni ir maži nuėjo prie ežerėlio ir ten, per visą gražią pienelę skambėjo gražios, lietuviškos dalios, tautiški žaismai, juokai. Nereikėjo nei muzikos, nuotaika buvo kuo linksmiausia. Žaismai ėjo tam tikra, iš anksto aptvota tvarka, labai tvarkingai ir sutarti tai; Pavakarėje buvo atvykęs visų laukiamas kun. K. Pukėnas. Porą valandų bendros pramogos nusifotografuota, ir išsiskirstyta namo. Patartina ir kitoms lietuviškoms opylinkėms daryti panašias, bendras išvykas.Tai labai suartina vienminčius ir dar stipriau suriša tautiniu ryšiu ir geresniu sugyvenimu, Švenčionėlių Jaunimas norėjo surengti vakarą Palūšėje, bet negavo iš storastijos leidimo.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr.58 (644)
Vilnius 1935 m. liepos 27d. (šeštadienis)
