Vilniaus rytojus, 1935 m. balandžio 10 d.
Švenčionėliai. Kun. Bazevičius su lietuviais nesiskaito. Jau pusė metų,
kaį mes, šios parapijos lietuviai, vis negalime suprasti mūsų klebono kun. Bacevičiaus lietuviškai sakomų pamokslų. Net sunku suprasti ir jo skaitomos evangelijos. Savo laiku spaudoje buvo įdėto keletas pavyzdžių, kaip kun, Bazevičius lietuviukai kalba ir sako lietuviškus pamokslui. Buvo manyta, kad dvasinė vyriausybė j tai atkreips savo dėmes! ir pasistengs savo padarytą klaida, atitaisyti. Bet kaip buvo, taip ir tebėra iki šioj… Tiesa, kun. Bazevičius pradžioje Sakėsi geriau išmoksiąs lietuviškai, bet ar išmoko? Lietuviai parapijiečiai mato ne pažangą, bet atSangą ir jų kalbos sistematingą ignoravimą. Pavyzdžiui, šventadieniais po pamokslo lietuvių užsakus skelbia lenkiškai apie važinėjimą kalėdoti į lietuviškus sodžius taip pat praneša tik lenkiškai, aiškindamas, kad lietuviai lenkiškai suprantą… Šiuo laiku kun. Bazevičius organizuoja „akcja katolicka”. Jos tikslas — varyti katalikybės propagandą ir bažnyčios statybai rinkti pinigus, rengiant vakarus, loterijas ir kita. Visa tai gerai. Bet kai tokia akcija varoma tik lenkiškai ir tik su vienais lenkais, o tuo reikalu su lietuviais nė nesikalbama, tai lietuviai parapijiečiai j tai ramiai žiūrėti negali, nes mato, kad kun. Bazevičius su jais lyg tyčia nesiskaito ir juos lyg posūniais laiko. Atvažiavęs j Švenčionėlius, kun. Bazevičius lietuvių parapijiečių atstovams pasakė: „Man visas lygias lenkis ar lietuviškas žmones”. Tačiau praktikoj matyti visai kas kita.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 29 (615)
Vilnius 1935 m. balandžio 10 d. (trečiadienis)