Vilniaus rytojus, 1934 m. gegužės 16 d.
Švenčionėlių parapijos lietuviai protestuoja
Švenčionėlių parapijos lietuviai labai nustebo, kai sužinojo, kad jų lietuvis klebonas kun. Ambroziejus Jakovanis yra iškeliamas, o j jo vietą klebonu skiriamas lenkas kun. B. Bazevičius (kilęs Iš Alytaus), kuris lietuviškai kalbėti beveik visai nemoka, ir jau yra pasižymėjęs kaipo aršus lietuvių skriaudėjas (Adutišky).
Kaip žinia, Švenčionėlių parapijos parapijiečių daugumą sudaro nuolatiniai vietos gyventojai lietuviai, o lenkų yra nežymi dalis, kurią daugiausia sudaro iš Lenkijos gilumos atkelti valdininkai, policija, mokytojai, gelžkeliečiai Ir kiti. Iki šiol Švenčionėlių parapija turėjo klebonus lietuvius, dabargi norima duoti lenką Ir štai kodėl.
Švenčionėliai turi nedidele medinę bažnytėlę. 1927 metais, dabartinio klebono kun A. Jakovanlo rūpesčiu, pradėta statyti didelė mūro bažnyčia. Pirmaisiais metais, kol žmonės nejautė sunkmečio, bažnyčios statymo darbas buvo varomas su visu smarkumu, bet vėliau jis teko atidėti, nes pritrūko pinigų. Pajėgta išvesti tik sienų pamatai. Nutraukus statybos darbą, įvairūs Šmeižikai ir išverstarankoviai sudarė kampaniją, kuri pradėjo skleisti prieš kun. A.Jakovanį tokius prasimanymus:
1) kad nestatąs bažnyčios, o statąs Švenčionėliuose- lietuvišką karčiamą
Ir 2) kad neva esąs išeikvojęs kitiems tikslams bažnyčios statybai surinktus pinigus. Šios kampanijos vadai pagaliau su šiais „argumentais” kreipėsi i Vilniaus arkivyskupijos kuriją, prašydami kun A. Jakovanį iškelti, o 1 jo vietą atsiųsti lenką. Vilniaus arkivyskupijos kurija lietuvių katalikų prašymų beveik niekuomet neišklauso (Gervėčiai, Vaslūnai, Aušros Vartų parašas Ir t.t.), tačiau Švenčionėlių parapijos lenkų prašymą tuojau patenkino.
Kadangi toks Vilniaus arkivyskupijos kurijos parėdymas yra aiškiausia
lietuviams skriauda, tai Švenčionėlių parapijos lietuviai pasiryžo ieškoti teisybės. Šio mėnesio 5 d. jie buvo atsiuntę i Vilniaus arkivyskupijos kuriją savo atstovus, kurie įteikė J. E. vysk. K. Michalkevičiui 1140 žmonių pasirašytą raštą, kad kun. A. Jakovanio iš Švenčionėlių nekeltų ir prašė išklausyti jų paaiškinimų. Tačiau J. E. vysk. K. Michtikevičius lietuvių atstovams nenorėjo leisti nė kalbėti, sakydamas, kad kun. Jakovanis esąs tinginys ir nenorįs statyti bažnyčios. Atstovai bandė aiškinti, kad čia kaltinti reikėtų ne kun. A. Jakovanį, bet dabartines gyvenimo sąlygas, dėl kurių parapija kenčia skurdą, badą ir bažnyčios visai negali statyti. Tuomet J. E. vysk. K Michalkevičius dar labiau supyko ir ėmė trepsėti, sakydamas, kad tas jo neįtikiną, kad kun. A. Jakovaniui esą įsakyta Ir jis turįs Išvažiuoti. Atstovai bandė aiškint), kad šiuo taip sunkiu laiku ir kun. B. Bizevičius nepajėgsiąs to padaryti. Tada J. E. vysk. K. Michalkevičius trenkė koja j grindis, o kumščiu stalan ir pasakė: “Eikit von, kad jūsų Čia ir kojų nebūtų!” Ir tuo laiku pats išėjo pro duris. Po kiek laiko sugrįžo ir klausia: ” jūs dar neišėjote?” Švenčionėlių parapijos lietuvių atstovai įteikė raštą ir išėjo.
To rašto nuorašas tokis:
Švenčionėlių parapijos lietuviai parapijiečiai Vilniaus Diecezijos Kunigą Arkivyskupą Romualdą Jabrzykowski Vilniuje. Atėjo pas mus žinia, kad Kunigo Arkivyskupo nutarimu esąs atimtas mūšų mylimas klebonas kun. Ambroziejus Jakovanis, kuris perkeltas į Sorokpolio parapiją, o jo vietoje, kaip praneša žinios, turįs būti kun. Boleslovas Bazewicz.
Prieš tokį Kun. Arkivyskupo nutarimą mes, lietuviai, kategoriškai protestuojame ir šitaip pareiškiame:
1) Netiesa, kad kun. A. Jakovanis neva nenorįs tęsti naujosios bažnyčios statybos. Naujos bažnyčios statyba negali pasistūmėti priekin, dėt bendro parapijiečių skurdo. Galime išvardinti tūkstančius šeimų, kurios nuo pusės žiemos jau nebeturi gabalo duonos.
2) Taip pat netiesa, kad bažnyčios statybai skirtus pinigus kun. A. Jakovanis neva suvartojęs kitiems tikslams, kurie su bažnyčia vartojo vos porą auksinų parapijos trobesių remontui, nes jie Jau buvo nepakenčiamoj padėty.
3) Taip pat nesutinka su tiesa, kad neva kun- A. Jakovanis bažnyčios
statybai skirtus pinigas paskolinęs be bažnyčios statybos komiteto
žinios Ir sutikimo ir tų pinigų negalima Išgauti. Priešingai, kun, A. Jakovanis paskolino dalį minėtų pinigų su to komiteto Žinia tiems asmenims, kurie Užtikrino, kad tų pinigų suvartojimas padidinsiąs bažnyčios statybai skirtų pinigų atsargą, pavyzdžiui, p. J. Čechavičius.
4) Kun. A. Jakovanis yra mėgiamas ir mylimas visų parapijiečių. Jeigu atsirado atskiri asmens, kurie sugebėjo tokiu būdu kun. A. Jakovanį apjuodinti, tai jų toks priešingumas yra nukreiptas ne kaip sielų ganytoją, bet kaip lietuvį.
5) Mes, lietuviai, kategoriškai protestuojame ir nesutinkame, kad pas mus būtų kun. dėl to, kad, kaip praneša mums iš Adutiškio parapijos mūsų broliai,
Šis kunigas, ten būdamas, pridarė lietuviams daug skriaudų.
1140 parašų.
Šis prašymas priimtas, bet ar jis bus išklausytas—nežinia. J. E. vysk. K. Michalkevičiaus Šiurkštus lietuvių atstovų priėmimas nieko gero nepranašauja.
Redakcijos pastaba. Iš čia dedamo aprašymo ir įteikto rašto matome, kad Švenčionėlių parapijos lietuviams daroma didelė skriauda. Ši skriauda jiems taip skaudi, kad jie, jau nebetekę kantrybės, užuot prašę, protestuoja, kas, žinoma, santykiuose Ganytojo su ganomaisiais yra nenormalu. Tačiau toks Švenčionėlių parapijos lietuvių reagavimas sunku yra peikti, nes ligšioliniai Vilniaus arkivyskupijos kurijos pasielgimai su lietuviais katalikais kitokių vaisių Ir negalėjo susilaukti
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 38 (523)
Vilnius 1934 m. gegužės 16 d. (trečiadienis)
Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas
