Vilniaus rytojus, 1933 m. sausio 25 d.
Švenčionėliai. Gražiai surengia akademija.
Švenčionėliuose esąs Liet. Šv. Kazimiero d-jos skyrius drąsiai rodo savo jėgas ir rimtai dirba lietuvišką darbą. Savo gerb. klebono kurt. A. Jakovanio ir kun. K. Pukėno palaikomas, jis jau surengė daug lietuviškų vakarų, susirinkimų, paskaitų ir žymiai sustiprino savo narių tautinę sąmonę. Paskutiniu metu Švenčionėlių skyriaus dėka buvo sumanyta iškilmingiau pagerbti neseniai miręs mūsų tautinio atgimimo dainius Maironis. Šiam sumanymui vykdyti buvo pakviesti visi Švenčionėlių apylinkės Liet. Šv Kazimiero d-jos skyriai, kurie ėmėsi bendromis jėgomis rengti didesnę akademiją. Darbas kad ir nelengvas buvo, tačiau gerų norų vedamos skyrių valdybos nugalėjo visas kliūtis ir šio mėnesio 8 d. Švenčionėliuose surengė platų Maironies paminėjimą. Tą dieną 11 val. parapijos bažnyčioj buvo už a. a. Maironies vėlę pamaldos ir pritaikintas pamokslas. Pamaldas laikė klebonas kun, A. Jakovanis, pamokslą pasakė mokyklų prefektas kun. K. Pukėnas. Vakare 6 vai. buvo surengta Maironiui paminėti plati akademija, kurios programoj buvo paskaita, deklamacijos, gyvas paveikslas ir dainos. Akademiją atidarė parapijos klebonas kun. A. Jakovanis, kuris trumpai pasakė akademijos surengimo tikslą ir choras sugiedojo lietuvių himną „Pirmin į kovą”. Po to Kun. K. Pukėnas skaitė apie Maironj paskaitą, kurioj apibūdino Maironies asmenj, jo kūrybą ir jo -nuopelnus mūsų tautai. Toliau buvo gyvas paveikslas ir deklamuojamos Maironies eilės: „Vilnius”, „Geresnių laikų viltis”, »Mūsų vargai”, „Nedaugel mūsų”, “Trakų pilis”, „I tėvynę” ir kitos. Deklamavo: Z. Gurskaitė, K. Laboga, Pr. Stankevičiūtė, J. Dilys, J. Verikaitė ir J. Gurskas Duetu dainavo: „Meilė tėvynės nerami”- B, Jasiulionis ir J. Dilys: „Nesegsau rožės prie kasų”- E. Jasiulionienė ir Jasiulionis; „Plaukia sau laivelis”—Jasiulionienė ir E. Steckaitė. Po to vietos vargoninko p. J. Subačiaus vedamas choras gražiai padainavo .Užtrauksim naują giesmę”. „Kur bėga Šešupė”, „Sunku gyventi”, „Miškas ūžia”, „Jau slavai sukilo” ir Tautos himną.
Akademiją uždarė iš Švenčionių atvykęs kun. prof. J. Skruodys gražia, turininga kalba, kurioj pažymėjo nepaprastą Maironies kūrybos vertę, jos grožį ir idėją , kuris žadino lietuvių tautą, kėlė jos jausmus ir stiprino jos tautinę sąmonę. Šia akademija buvo susidomėjusi visa Švenčionėlių parapija. Be Liet. Šv, Kaz. d-jos skyrių narių, buvo daug ir svečių, kuriems sunku buvo ir sutilpti salėje. Visų nuotaika buvo rimta, jauki. Turininga paskaita, deklamacijos ir dainos visiems padarė gilų, neišdildomą įspūdį. Švenčionėliečiai norėtų, kad ateity jų rengiamus vakarus — akademijas labiau palaikytų Vilniaus ir Švenčionių lietuviai, kurie lengvai galėtų atvykti, nes susisiekimas geras ir patogus.
J. ir S.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 7 (390)
Vilnius 1933 m. sausio 25 d. (trečiadienis)
Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas
