Vilniaus rytojus, 1933 m. balandžio 12 d.
Švenčionėliai. Dėl bažnyčios ir mokyklos.
Kaip žinia, nuo nuo 1927 metų Švenčionėliuose statoma mūro bažnyčia. Bet dėl sunkmečio ir stokos pinigų iki Šiol vos bažnyčios pamatai padėti. Šio mėnesio 2 d. buvo sušauktas Švenčionėlių parapijos kaimų atstovų susirinkimas, per kurj buvo padarytas pranešimas apie bažnyčios statybos atliktus darbus. Susirinkime dalyvavo daug lietuvių, kurie gyvai domėjosi bažnyčios reikalais. Susirinkimui pirmininkavo Purvinis, sekretoriavo Venciūnas ir Jonašas. Pradėjus susirinkimą, parapijietis K. V. pasiūlė, kad pranešimai būtų daromi ne vien lenkiškai, bet ir lietuviškai. Tačiau pirmininkas Purvinis nesutiko, sakydamas: „Nepamirškit, kad gyvenat Lenkijoj”. Tuo tarpu kažkas iš susirinkusių negarsiai atsakė: „O tamsta nepamiršk, kad čia yra Rytų Lietuva ir kad pats esi lietuvis, nes ir tamstos pavardė apie tai aiškiausiai pasako”. Iš tikrųjų taip ir reikėjo padaryti.
Tokiuose mišriuose susirinkimuose visi pranešimai ir paklausimai turėtų būti daromi lietuvių ir lenkų kalbomis, nes vedant susirinkimą vien lenkų kalba daugumas lietuvių parapijiečių nieko nesupranta, negali duoti paklausimų, daryti pastabų ir tokiu būdu susirinkimas neatsekia savo tikslo. Per kalbamąjį susirinkimą parapijos revizijos komisija padarė pranešimą, kas iki šiol padaryta bestatant bažnyčią. Komisija išaiškino, kad lenkų spaudoj (“Ds. Wil.”) skleistos žinios apie klebono kun. Jakovanio tariamąjį nesąžiningumą neturi jokio pagrindo, nes kun. Jakovanis iki šiol stropiai rūpinęsi bažnyčios statymu ir darė, ką galėjo, kad darbas eitų. Jeigu tas nepavyko, tai ne jo kaltė.
Dabar girdėti, kad netrukus bus antras Švenčionėlių parapijos kaimų atstovų susirinkimas, per kurį būsiąs renkamas bažnyčiai statyti naujas komitetas. Pernai rudenį į Švenčionėlius atvyko kun, St.Leonavičius, kuris dabar yra vietos liaudies mokyklos prefektu. | šią mokyklą lankosi daug lietuvių vaikų, tačiau lietuviškai jie nemokomi, net ir tikyba jiems dėstoma vien lenkiškai. Kiekvieną šventadieni ryte mokyklų vaikams yra laikomos atskiros pamaldos, per kurias taip pat nėra nei lietuviškų giesmių, nei lietuvių kalba pamokslo, evangelijos— viskas lenkiškai. Kun. St. Lachavičiui atvažiavus, Švenčionėlių bažnyčioj padidintas lenkiškų pamaldų skaičius. Lenkams kiekvieną šventadieni yra laikomos dvejos mišios, o lietuviams tik vienos. O tuo tarpu parapijoj lietuvių yra daugiau, negu lenkų. Argi čia teisybė? Ar galima lietuvių vaikus versti, kad jie tikybos mokytųsi ir Dievą garbintų svetima kalba? Lietuviai tėvai galėtų reikalauti, kad liaudies mokyklose būtų j vesta nauja tvarka, kad šalia lenkų kalbos būtų dėstoma ir lietuvių kalba.
Varpelis.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 29 (419)
Vilnius 1933 m. balandžio 12 d. (trečiadienis)
Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas
