Vilniaus rytojus, 1932 m. lapkričio 9 d.
Švenčionėliai. Po Įvairių areštų ir kratų Švenčionėlių Lietuvių šv. Kazimiero D-jos skyrius ėmė šiek tiek snausti. Kai kurie ima bijoti ir drebėti, kad ir juos ištiksią tie patys nemalonumai. Bet daugumas dar nieko nebijo. Jie žino, kad jų ramus lietuviškas kultūros darbas negali būti baudžiamas. Susirinkę aukų, įsteigė skyriaus skaityklą ir dabar džiaugiasi. Per du mėnesiu skaitykla turėjo daugiau kaip tūkstanti skaitytojų. Bet tas nepatinka vietos policijai, kuri įvairiais būdais stengiasi šį darbą stabdyti. Pav., spalių 13 d. Švenčionėliuose buvo Šv. Edvardo atlaidai, kurių proga skaitykla susilaukė daugiau skaitytojų. Bet štai atsiranda vietos policijos komendantas ir išeinanti iš skaityklos skyriaus narį Br. Čiučiurką suima ir, nuvedęs į kitą butą, jį smulkiai iškrato. Radęs pas jį du iš pašto gautus laiškus pasiima ir jį paleidžia. Atrodo, nedidelis dalykas, bet jis skaityklos lankytojams gero Įspūdžio nepadarė Maža to. Vietos lietuviai turi ir daugiau Įvairių nemalonumų. Tik visa laimė, kad jie nenusimena. Kaip buvo lietuviai taip ir pasilieka. Reikėtų pabarti tik kai kurias lietuvaites, kurios paskutiniu laiku mažai terodo tautiškumo susipratimo ir per daug vaikosi guzikuotus, šlekeckai kalbančius ponelius, kurie joms nesuteikia jokios garbės.
O dabar apie bažnyčios tvarką. Kaip žinia, Švenčionėliuose Įsteigta parapija ir pastatyta bažnytėlė vienų lietuvių rūpesčiu ir lėšomis. Lenkai nieko nedavė. Bet dabar jie nori bažnyčioje turėti daugiau teisių, negu lietuviai. Jie net norėtų, kad būtų visai panaikintos lietuviškos pamaldos.
Kaip jau buvo rašyta, dabar Švenčionėliuose yra susilipdžiusi „delegacija”, kuri dažnai važinėja pas arkivyskupą ir vis reikalauja kažkokių .malonių”. Pasirodo, kad tos „delegacijos” narių tarpe yra tokių, kuriems religiniai reikalai tiek rūpi, kaip pernykštis sniegas.
Pirštas.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 89 (369)
Vilnius 1932 m. lapkričio 9 d. (trečiadienis)
Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas
