Vilniaus rytojus, 1932 m. kovo 9 d.

Švenčionėliai. Trukdomas skyriaus veikimas.

Čia vienintelis kultūros židinys— Liet. Šv. Kazimiero D-jos skyrius, kuris įsteigtas dar 1927 m. Skyrius turi 60narių ir 1060 egz. knygynėlį. Nariai daro susirinkimus, rengia vakarėlius, vasaros metu daro ekskursijas, o šiaip skaito lietuviškas knygas, laikraščius ir palaiko lietuvių bažnytinį chorą. Kai kam šis skyrius — krislas akyje. Čia nelietuvių tarpe yra tokių, kurie visą laiką stengiasi trukdyti skyriaus veikimą ir praplėsti Savąjį, kuris iki šiol vis neturi pasisekimo. Pirmiausia trukdomas vakarų rengimas. Kiekvieną kartą reikia brangiai mokėti už salę ir labai stropiai žiūrėti, kad kas nepakenktų, nes į vakarus dažnai įsiveržia labai nekultūringų atsibastėlių, kurie vaidinimo metu kelia triukšmą, o kartą dar ir vaidintojų kostiumus išvogė. Bet vis dėlto skyriaus narių darbštumo ir kantrumo dėka iki šiol Švenčionėliuose jau surengta daugiau aip 20 vakarų, kurie turėdavo didelio pasisekimo. Pernai buvo ketinta daugiau surasti narių ir labiau pagyvinti veikimą. Bet ištiko nelaimė: buvo suareštuoti net trys. valdybos nariai. Po kurio laiko vienas paleistas, o du ir dabar tebesėdi kalėjime. Dabar vėl blogos valios žmonės skleidžia gandus, kad skyrius būsiąs uždarytas, o nariai turėsią nesmagumų. Daugumas šiais gandais netiki, bet vienas  kitas bailesnis jau išsirašė, dar kiti liovėsi skaitę skyriaus lietuviškas knygas. Bet skyrius nežus. Jis susilauks naujų stipresnių, drąsesnių narių, kurie dėl gandų ir plepalų nebijos pasirodyti, kad jie esą skyriaus nariai, tikri susipratę lietuviai. Tokių tik ir laukiame.
Žibuoklė.

Švenčionėliai. Dėl vakarinių kursų.

Jau antri metai dedamos pastangos, kad čia būtų įsteigti lietuvių jaunimui vakariniai kursai. Daugumas jaunimo, augęs vokiečių okupacijos laikais, nemoka nei skaityti, nei rašyti. Jam būtinai reikalingi lietuvių kalba vedami kursai. 1930 metais kursų reikalu buvo kreiptasi Švenčionių mokyklų inspektoratan, bet leidimo negauta. Pernai rudenį vėl buvo nusiųstas prašymas inspektoratan ir kuratorijon.
Tačiau iki šiol negauta jokio atsakymo. Dabar būtų pats patogusis laikas pasimokinti. Bet, matyti, ne visiems rūpi mūsų jaunimo švietimo reikalai.
Vyturėlis.


Šaltinis:

Vilniaus rytojus, Nr. 20 (300)

Vilnius 1932 m. kovo 9 d. (trečiadienis)

Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas

Share

Author: admin

Share This Post On