Vilniaus rytojus, 1932 m. gegužės 28 d.
Švenčionėliai. Visuotinio krizio leteną pajuto ir mūsų miestiečiai.
Nedarbas ir skurdas vis labiau slegia visus darbininkus, kurių daugiausia yra prie geležinkelio; juos valdžia arba visai šalina arba mažina darbo dienas. Kol miškuose buvo kertami medžiai, tai dar kai kas užsidirbdavo nors 1 auks. į dieną; atėjus pavasariui ir padaugėjus darbininkų skaičiui, mokėta tik po 80 skatikų. Bet dabar, iškirtus apylinkėj miškus, ir to uždarbio nėra.
Garsi siaurojo geležinkelio garvežiu ir vagonų dirbtuvė vis labiau smunka. Daugelis darbininkų atstatyta visai, kiti perkelti į emeritūrą, kuri siekia apie 30 auks. Kai kurie darbininkai ieško darbo prie plačiojo geležinkelio, bet ir ten sunku kas gauti, nes dirbama vos po 17—20 dienų. ‘ per mėnesį. Be to, kalbama, kad dirbtuvės ir siaurasis geležinkelis Švenčionys— Kobilnykai būsią sulikviduoti; traukinėlis, esą, vaikščiosiąs tik iki Švenčionių. Bet ir tam traukinėliui nesiseka, jį nurungia autobusai, kurie keleivius vežioja jau už 50 skatikų. Apskritai, čia viskas tik likviduojasi, nedarbas plinta, skurdas didėja. Dalis darbininkų dar tikisi užsidirbsią pas žydus, skaldant jiems malkas, nors po 50 skat. per dieną. Negerovė pas mus, negerovė!
Darbininkas.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 42 (322)
Vilnius 1932 m. gegužės 28 d. (šeštadienis)
Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas
