Vilniaus rytojus, 1932 m. birželio 18 d.
Švenčionėliai. Pavasarį pasklydo gandai miestelyje kad vietos Šv. Kazimiero D-jos skyrius mano įsteigti Švenčionėliuose lietuvių skaityklą; bet jos iki šiol vis neturime. Girdėjome, kad skyriaus vaidybos yra jau nuo senai gautas leidimas skaityklai daryti. O ji taip reikalinga ir visų laukiama ne tik miestely, bet ir apylinkės sodžių. Ko laukti? Gulbė.
Švenčionėliai. Švenčionėlių parapijoje daugumą sudaro lietuviai. Pamaldos bažnyčioje yra padalintos pusiau: vienas sekmadienis lietuvių, kitas— lenkų. Kadangi bažnytėlė maža ir negali patalpinti savo parapijiečių, tai sekmadieniais ir šiaip šventadieniais klebono A. Jakavonio laikomos dvejos mišios. Vieną sekmadienį pirmos mišios lietuviams, antros (suma)—lenkams. Jau kitą sekmadieni pirmos mišios lenkų, o suma— lietuviams.
Nuo pernai metų gegužės ir birželio pamaldos, kas diena 6 val. vakaro lenkams, o 7 v. v, lietuviams. Bet lenkai vis dar su tuo negali apsiprasti. Ko pykti? Be skriaudos. Kiekvienas, į savo pamaldas atėjęs, garbina Dievą. Lietuviai suorganizavo stiprų bažnytinį chorą; Jame dalyvauia giesmininkai iš Švenčionėlių, Miežionėlių, Vėjinės, Platumų ir Sudatos (buvo ir iš Veikūnų sodžiaus choristu., bet išsirašė, sako į „koją”) Sekmadieniais, kai gieda mišias ar taip šv, giesmes, tik klausyk. Pažymėtina, kad bažnytinės giesmės giedamos sulig naujausių gaidų, Greitu laiku choras žada pasirodyti su naujomis mišiomis; garbė choristams! Tik gaila, išvažiavus B. Jasiulioniui ir E.Jasiulionienei, choras neteko dviejų gerų giesmininkų ir vedėjų. Choras vedamas vietinio vargoninko p. J. Subačiaus, Jau ne kartą buvo pasirodęs Švenčionėlių ir Miežionėlių lietuviškuose vakaruose.
Pageidaujama būtų, kad prie choro prisidėtų Dotinėnai, Melagėnai, Grybai. Girdėti, kad ir kitų sodžių jaunimas turįs gerų balsų. Gulbė.
Šaltinis:
Vilniaus rytojus, Nr. 48 (328)
Vilnius 1932 m. birželio 18 d. (šeštadienis)
Leidėjas ir atsak. redaktorius Julius Navikas
