Lietuvos žinios, 1924 m. liepos 19 d.
NAUJIEJI ŠVENČIONYS.
Lenkų krikščionys demokratai Vilniaus kraite. (Švenčionėliai). Dar kovo mėn. buvo čia atvykęs medžioti Varšavos seimo atstovas kun. Ilšanskis. Švenčionėliuose 6 val. vakare buvo sutaisęs paskaitą ir pasakojo, kad Lenkijai dė lto labai nesiseka, kad jie esą nuolaidūs, ir nemoka tvarkytis. Kitaip tvarkosi čekai, Dabar su lenkais net francūzai mažai skaitosi. Paskaitoj nurodė, kad čekai ir lietuviai geriau susitvarkę, negu lenkai, nes pas Čekus ir lietuvius ministeriai ilgiau esti vietoje. Pas lenkus ne kelios, bet keliolika jau buvę ministerių atmainų Apie Švenčionių lenkų gimnaziją išsireiškė, kad joje nieko gero nėsą. Verta esanti, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai eitų arti. Nesusilaikė gale nepamelavęs, būtent: ėmė pasakoti, kad lietuvių čia seniau nebuvę, tik lenkai, Nabagas matyt, to nežino, kad nesenai Švenčionėliai atsirado.
Seniau čia buvo miškai ir smėlynai. Baigdamas ragino visus rašytis į krikščionių demokratų partiją. Tai išgirdusi publika pasiskubino sprukti pro duris, voš keturi „govordo” su p. Poniatovskiu, kurį lietuviai nuo bolševikų išgelbėjo, užsirašė. Jie sudarė Švenčionėliuose lenkų krikščionių demokratų komitetą.
Laikinojo Komiteto protestas. Laikinasis Vilniaus Lietuvių Komitetas, apsvarstęs savo posėdyje liepos m. 3 d. š, m. Lenkijos vyriausybės patiektus seimui mažumų teisių įstatymų projektus ir matydamas
1) kad šie projektai išskirdami Švenčionių ir Vilniaus, Trakų apskričių lietuvius ir suteikdami jiems Šiek tiek kalbos teisių, visai nutyli teises lietuvių, gyvenančių Lydos, Ašmenos, Breslavo. Gardino, Suvalkų (Seinų) apskrityse;
2) kad neteisingai mažina lietuvių teises palyginus su ukrainiečiais ir gudais;
3) kad nepripažįsta lietuviams . teisių prie vidurinių mokyklų, valstybės lėšomis laikomų, apie kurių reikalingumą jau šiandien ganėtinai kalba dabar esamų žemesnių ir vidurinių mokyklų (Vytauto Didžiojo gimnazija, Švenčionių gimnazija, „Ryto” Mokytojų Seminarija) mokinių skaičius;
4) kad valstybinės liaudies mokyklos su lietuvių dėstomąja kalba įstatymų projektu apstatomos tokiomis sąlygomis, jog tik su dideliu vargu galima bus jos atidaryti;
5) kad lietuvių gyvenamose vietose aiškiai privilegijuojamos lenkiškos mokyklos,— laiko, kad šie įstatymai neapdraužia lietuvių tautinių ir kultūrinių teisių ir neduoda galimybės visiems krašto lietuviams laisvai plėtoti savo tautybę.
Šaltinis:
Lietuvos žinios, Nr. 161
1924 m. liepos 19 d.
