Aidas, 1939 m. sausio 19 d.
Švenčionėliai. Dėl pamaldų.
Švenčionėlių parapijos bažnyčioje pamaldos lietuviams ir lenkams padalintos pusiau — vieną savaitę lietuviai gieda lietuviukai, kitą – lenkai lenkiškai ir atvirkščiai.
Kai viena kita šventė būna ne sekmadieni, tai ir joje gieda tie, kurių būna ta savaitė.
Pakaitos visuomet vyksta šeštadieniais po mišparų. Kai lenkų baigiasi savaitė, tai po mišparų, neatsižvelgiant kurią valandą jie būtų laikomi, jau po mišparų pradeda giedoti lietuviai — ir būna atvirkščiai.
Išimtį sudaro tiktai mokinių pamaldos, kurios būna kiekvieną Šventadieni 9 vai. ir jose giedama vien lenkiškai.
Lietuvių giedamose šventėse dabartinis klebonas kun. Bazevičius yra įvedęs du lenkiškus pamokslus. Vienas būna per mokinių pamaldas, kitas vidudienyje, sumos laikymo proga.
Tokiomis dienomis lietuviški pamokslai dažniausiai nesakomi, o jeigu ir sakomi, tai visai trumpi.
Tuo tarpu lenkų giedamose šventėse lietuviškas pamokslas jau visai yra „sudilęs”. Liko tik lietuviška evangelija, Tuo būdu vietoj lygios dalies, lietuviams tenka tiktai ketvirtadalis.
Naujųjų Ketų Šventė turėjo būti su lietuviškais giedojimais. Pamaldos buvo naktį 12 vai. ir dieną, 11 vai. Tačiau klebonas taip sutvarkė, kad pirmose pamaldose buvo giedama vien lenkiškai. Vadinasi, ir šiuo atveju įvesta nauja tvarka.
Šios Žinios rašomos Arkivyskupo žiniai.
Šaltinis:
Aidas, Nr. 8 (90), 3 psl.
Vilnius 1939 m. sausio 19 d. (ketvirtadienis)
Leidėjas – Liudvikas Cicėnas, redaktorius – Vincas Budrevičius
