Aidas, 1939 m. kovo 23 d.
Pro Švenčionėlius praplaukia Neries upės intakas Žeimena.
Ši upė nėra didelė, bet ir nemaža Siauriausia jos vieta — 10 metrų, plačiausia 20 metrų. Gilumo apie 6 metrai ir daugiau. Abiejais upės pakraščiais traukiasi didelės pievos, priklausančios artimiems sodžiams: Miežionėlių, Kirdeikių, Dotinėnu, Melagėnų, Sudėtos, Papinigių, Plutumų, Maldžiūnų ir kt.
Iki šiol buvo tokia tvarka: kieno pieva, to ir upė. Jeigu vienoj upės pusėj buvo vieno, o kitoj pusėj kito kaimo ar ūkininko pieva, tai ir upė buvo dalinama pusiau.
Šiemet Žeimenos upė suvalstybinta ir ja naudotis be leidimo uždrausta.
Dabar upė padalinta rajonais ir varžytinėmis išnuomota gaudyti joje žuvis Suprantama, varžytines laimi, kas turi daugiau pinigų.
Prie Švenčionėlių vienas rajonas išnuomuoias už 100 auksinų ščelcams”,
kitas už 900 auks. kažkokiems Vilniaus lenkų žvejams.
Dabar šiaip žmonės negalės upėje nė pameškerioti. Kas norės meškerioti, turės išgauti apskrities Storastos leidimą, kuris metams kaštuosiąs 5 auks. Be to, meškeriotojai turės įsirašyti kažkokion lenkų žvejų bendrovėn ir už vienerių metų meškeriojimą sumokėti 12 auks.
Šaltinis:
Aidas, Nr. 35 (117), 3 psl.
Vilnius 1939 m. kovo 23 d. (ketvirtadienis)
Leidėjas Liudvikas Cicėnas, redaktorius Vincas Budrevičius
